Aš jau gal šimtą
kartų pasakojau, kad mūsų šeimose per kartų kartas vyrauja žiaurus matriarchatas.
Mano tėvui daug metų, daug gyvenimiškos patirties ir kai jį vedžiau pas atminties sutrikimų gydytoją be motinos jis
įtarė - bus negerai.
Na kaip tėvas gi
gal kartais prisimena, kad sūnus gali priberti sau ir svečiams į kavą druskos
arba išeiti skirtingais batais į gatvę. Tad sūnumi pasitikėti sunku. Net užkalkėjusiose
kraujagyslėse liko ta neištrinama
informacija apie sūnų.
Taigi jei šalia
nėra moteriškių - tėvui įtampa. Tad jis sustojo, apklausė mane kur vedu, kelinti
dabar metai ir ką kalbėti gydytojai. Matau susikaupė kaip reta, juk jam
išgyventi reikės vienam. Be moteriškių.
Atminties
gydytoja visai simpatiška ir mes maloniai
sveikinomės. Ji mus jau pamena. Šį kartą problema buvo su atmintimi man, užmiršau, kad reikia ir ligonio kortelę susirasti patiems. Tad palikęs tėvą,
išėjau brautis į registratūrų
džiungles. Po nedidelio skandalo mane
išvarė be tėvo kortelės. Reikia asmens kodo, o tai kaip aš jį gausiu, jei tėvas nežino kurie metai, o aš irgi nežinau. Metus tiesa žinau, bet tėvo asmens kodo
ne.Grįžau tuščias. Jau norėjau gydytojai
pasiaiškinti, kad mes abu ne visada
tokie beviltiški, štai aš pasaulio
viktorinoje visoje Lietuvoje buvau
antras, tačiau gydytoją radau ir taip
nustebusią:
-
Per daug
geri apklausos rezultatai. Kažkas negerai.
Ir išvarė abu į koridorių. Ramiai
pasėdėti, kol jos siųsta seselė ras kortelę.
Seselė užstrigo lifte, tai paaiškėjo po gerų 20 minučių, kai mes grįžome
pasėdėję koridoriuje.
Dar kartą apklausė tėvą ir tų 20
minučių koridoriuje pasirodo užteko, dingo tėvo susikaupimas ir rezultatai vėl
buvo blogi.
-
Na va, -
džiugiai pasakė atminties sutrikimų gydytoja, - laikinas buvo tas įtartinas pagerėjimas.
Ak, pagalvojau liūdnai, tik trumpam mums, vyrams, užtenka sugebėjimų išgyventi
be moterų, joms tai iškart labai įtartina ir jos greitai moka mus
sugrąžinti į savo realybę....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą