Madinga dabar tema.- atskleisti kokią nors Vilniaus paslaptį. Tai ir aš su
savu trigrašiu ta tema.
Sovietiniame Vilniuje iš vos keliolikos restoranų buvo ne tik garsioji
Neringa, kurią visi žinojo ir visi sekė. Vilniaus miesto pakraščiuose, ir
viename labai blogame ir tada ir
dabar rajone, buvo toks neaiškus
užslėptas valdiškas restoranas. Ir,
matyt, jis turėjo pliusų – ten nebuvo mikrofonų.. Bet aišku niekas tvirtai
nežinojo.
Kartą
pakalbinau to restorano buvusią vadovę,
tai ji papasakojo tame restorane patyrusi tris baisius dalykus: čigonus, prokurorus ir Landsbergį.
Įtakingo čigono
vestuves restorane prisimena iki šiol su siaubu. Buvo užsakyta apie 80 vietų,
bet realiai atvažiavo beveik visi taboro čigonai. Gal pusė tūkstančio. Restorane tai pusei vietos neužteko, tai
klajūnai spietėsi kur galėjo, lauke,
pagalbinėse patalpose, štai staltiesių spintelėje rado užmigusį čigoniuką, arba savo
kabinete pinigus besidalijančius piktus vyrus, kurie peilius buvo
pasidėję ant stalo. Be to jei čigonas persėda, tai įrankius reikia paduoti
naujus pagal kažkokį ten jų švaros paprotį. O jie sėdo, persėdo, kalbėjo ir
kalbėjo. Padavėjos tikra to žodžio prasme nukrito nuo kojų. O mažiukai
miegojo spintelėse arba ant maisto
pjaustymo stalų....
Bet prokurorai
buvo dar baisiau. Prokurorų ratelis
pamėgo atskirą restorano salytę, kur buvo apvalus 12 vietų stalas. Rinkdavosi vien vyrai, pradžioje šventės liepdavo prie
jų stalo sėsti ir direktorei, ir
padavėjai, konspiracijai juokdavosi, po
to jau jiems moterų nereikėdavo. Kartą
užėjo pažiūrėti kas ten vyksta vėliau ir pasibaisėjusi pabėgo. Ant to
apvalaus stalo gulėjo nuogas vyras iš to prokurorų ratelio ir visi iš
eilės...Tada jie liepė jai prisisemti į
burną trilitrinį sloiką vandens, nes bus blogai.
Bet baisiausia buvo: tai kartą vadovė sėdi su didžiuliu peiliu ir
nupjaudinėja mėsą. Na žinote kaip
buvo pirmaisiais laisvės postsovietų metais – kad klientai
per daug neapsidžiaugtų nauju gyvenimu....Staiga į kambariuką energingai įžengia
Landsbergis. Taip, tas pats, tada Lietuvos vadovas. Na va, pagalvoja direktorė,
dabar mane nušaus, nes viena su Landsbergiu, o rankoje didelis teroristinis
peilis.
Bet apsauga
paklydo, pametė Vadą. Žiūri abu vienas
į kitą. Nieko daugiau tame kambarėlyje. O
Landsbergis tik paklausė su ironiška savo šypsenėle:
-
Ne mane
pjausite?
Ir sukrizeno che che.
Tokie buvo trys didžiausi siaubai
ištikę moteriškę tame restorane.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą