Mes ten gyvename
be televizoriaus ir drakonų pergalės nematėme. Truputėlį dėl to šį rytą nusigraužiau nagus. Na bet sode
užtenka bėdų ir šiaip.
Sode auga
salotos. Tokie lapai - maistas veganams ir kitiems atrajojantiems. Tai aš kartais
susisuku į tortiliją dešros, sūrio, kokio padažiuko ir jau skaniai skečiu
žandikaulį...Ūmai ryžtinga BM ranka mane sulaiko ir klausia:
-
O salotos, o
prieskoniai, pilna sodas gėrybių? Gamtoje kaip valgai?
Nunėręs galvą einu raškytis petražolių, salotų ir krapų. Kitų pavadinimų
net nežinau. O dešra ir sūris džiūsta, kol renku žaliavalgius priedus. Grubiai
kišu tas žoleles tarp meiliai tortilijoje susispaudusių dešrikių ir sūriuko. Na
gal, prideda kažkokio kvapo – aromato tos sodo gėrybės. Bet ar vertėjo, savęs
viduje klausiu. Tyliai aišku. Ir vidus atsako – nelabai...
Sode gyvena ir gyvūnai. Karlita gyvūnas numeris pirmas, bet ji pati bijo
bičių,griaustinio, ežių. Pelių nesupranta. Šliužų nepaiso. O juk tie šliužai
keisti, moterys įtaria černobyliniai kažkokie, išauga iki keisčiausių formų,
papuošti liūdnomis akimis, kurios net
ne akys, o šiaip šiurpinimo priemonės. Todėl vakar iš miesto parvežiau nuodų šliužams, kurie nekenkia kitiems gyvūnams.
Vienu siaubu sode bus mažiau.
O dar tas botaninio išsilavinimo trūkumas. Šiukšlyno kampe išaugo aukšti
gražūs lyg varpeliai, lyg orchidėjos, gražūs augalai. Mes juos apsvarstėme ir
perkėlėme į kultūrinių augalų vietą. Bet kas ten iš tikro, kaip juos pavadinti?
Arba šį rytą gerdamas kavą, pasveikinau BM po vynuogėmis pasodinus dailias
gėles, sakiau jos man sode subtiliausios.
-
Durniau, -
atsakė BM, - piktžolės ten,
rankos tiesiog nedaėjo.
Tada aš
išsižeidęs nueinu skaityti knygos. O knyga apie baletą ir po 200 puslapių klaikių baletinių istorijų man stojasi
prieš akis liūdnas mažės veidelis: kurių velnių į tą košmarą mes nugrūdome savo
vaiką?
Taip ir
vargstame. Gerai, kad miestas arti. Nulekiu gimto oro įtraukti ten, kur viskas
paženklinta, gražiai baltomis linijomis subraižyta, viskas aišku....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą