2017 m. gruodžio 28 d., ketvirtadienis

Šviesioji pusė


Jau noriu namo. Koja juda, lankstosi ir net atauga šlaunies raumuo. Nors su tokiu silpnu raumeniu nepastovėčiau nei vienų grumtynių. Nu ir nereikia mums jau.
Naujokas (trys cepelinai ir du mėsos gabalai) vakar perpiet mane net sugraudino. Pasakė laba diena ir suvalgė puslėkštę sriubos bei daržovių lėkštutę. Taip, nieko daugiau.
Moterys baseine beveik išmoko susispiesti kampuose, kad mes su kitu invalidu galėtume padaryti porą normalių grybšnių. Vistiek jos realiai nesportuoja, tik plepa bet kokiu pretekstu. Tegu plepa kampuose. Kaip moterys pasveiksta po kelio ar dubens operacijų - neįsivaizduoju. Nė mažiausio polinkio gimnastikuoti. Po liežuvio operacijos tikiu, kad greit pasveiktų.
Bet šviesiausioji dalis tai naujokų pora. Abiem virš 80. Ji jau akla. Vyras ją vedžioja. Bet sugeba padaryti vedžiojimo klaidų ir žmona priversta jį lengvai barti. Faktiškai dukart per 5 minutes. Bet jis kurčias.
Ir visiems į juos žiūrint veide prasiskleidžia šviesi lengva šypsena. Jie vis dar kartu. Važiuoja į sanatoriją. Akla ir kurčias.
Gyvensim!

Komentarų nėra: