2009 m. kovo 29 d., sekmadienis

Tomas nemato Adomo

Yra vietų Vilniuje kur lenkai labai baisiai vaidenasi. Juzefas ir Adamas.
Na su Juzefo vaiduokliu aišku - slampinėja palei geležinkelį ir ieško savo širdies.
Adamo siaubingas vaiduoklis apie 20 metrų aukščio, baisesnis net už prahiškį Golemą, visas sukaltas iš baltų karstų lentų ir naktį jei pamatysi - iš siaubo viską užmirši ką žinojęs. Vat taip viskas čiurkšt iš galvos ir vaikštai kaip baltas aniuolėlis. Taip atsitiko garsiam vilniečiui Tomui Venclovai. Kad ir koks didelis stovėjo Adomas prieš dabartinius Sporto rūmus Rinktinės gatvėje nebuvo jo ir kvit sakė Tomas. Net ir savo knygoje apie Vilnių užsispyręs parašė: nebuvo paminklo Adomui. Graudu dėl to labai Adomui, tai ir dirba toliau naktimis, išlenda toks girgždėdamas lentomis, braškėdamas vinimis ir dudena:
- Jestem krok v rozvoju modernizmu.
Išvertus:
- Esu didelis modernizmo vystymosi žingsnis.
Po tokio teksto ir vaizdo visi klapt nuo kojų, grybšt už širdies ploto ir jau nieko nebeprisimena. Kaltina po to visokius alkoholius. Nesąmonė. Adomą matė.

Komentarų nėra: