Galapagų salos

Kadaise Darvinas nustebo Galapaguose radęs ypatingai sunkiomis sąlygomis išgyvenusius gyvūnus su ypatingomis savybėmis. Iguanas, vėžlius...Panašiai yra ir aplinkumoje prie Kalvarijų turgaus. It Darvinas gali nusistebėti įvairių grupių išgyvenimo sugebėjimais. Pirma grupė, kuri prisitaikė išgyventi visomis ekonominėmis sąlygomis yra alkašiukai-odekolonininkai . Jie jau akcizų nemoka. Špygą Qbiliui ir Šemetai. Ir jokiai kitai vyriausybei nemokėjo. Per amžius. Kiek egzistuoja turgus tiek yra nemari alkašiukų gentis. Jų sąstatas keičiasi iš lėto. Bet moterys vis išvaro naujus vyrus į gatvę ir jie kiek pasiblaškę atšiauriomis Vilniaus gatvėmis įsijungia į amžinąją alkašiukų - odekolonininkų šutvę Kalvarkėse.
Antri, ne mažiau paslaptingi ir lengvai susikalbantys su alkašiukais yra balandininkai. Kažkoks sovietinis vilenskas kriminalinis likutis. Bet jie dar gyvi/jų gan daug, jie pasakojasi bei keičiasi balandžiais. Bet ratas uždaras. Kai prieini jie svetimo nemato.
Labai gražiai susikalba ir nebyliai. Sustoja ratu ir plepa rankomis. Atrodo šeštadienis jų turgaus diena. Ne tokie garsūs kaip Kirtimų čigonai, bet Kalvarkėse bei aplink laikosi ir vietiniai čigonai. Prekiauja cigaretėmis, ir viskuom kuom negalima....
Artimi alkašiukams yra ir železiakos(geležėlininkai). Turtas jų įvairus, tai yra daiktai tavaruojantys ant antikvariato ribos, bet dar ne. Todėl pigūs ir niekam nereikalingi. Knygos po litą. "Melodijos" firmos plokštelės. Šaibos, varžteliai ir gaikės. Jie tikrai nieko neuždirba, bet pakankamai socializuojasi. Pereinamas porūšis į alkašiukus.
Uždaras porūšis yra ir kopūstininkės . Jos atsiranda rudenį kaip praskrendantys paukščiai ir dingsta taip pat vieningai Vilniuje pražydus alyvoms. Toks keistas jų fenologinis kalendorius.
Ir visos šitos rūšys/porūšiai kunkuliuoja, laksto, barasi, guli pavargę, jiems beveik nereikia ekonomikos, marketingo, lietuvių kalbos anei valstybės. Laisvi it paukščiai, nei sėja, nei pjauna. Bet išgeria.......tikros Galapagų salos...