Dar Beresnevičius ir Norkus nurodė Lietuvos imperijos galimybę ir būtovę. Tūlas Ernestas Parulskis tiksliai paskaičiavo Londono ir Vilniaus imperiškumo koeficientą. Jis lygus 4. Aišku Londono naudai. Kol kas neginčysime.
Eikliosios plunksnos darbuotojai gi iki šiol Vilniaus nemato kaip sako rusai v upor. Gavelis Vilniaus baidėsi, Ramonas klaidžiojo aplink Vilnių, Jurga bėgo iš sovietinio Vilniaus, Kunčinas jame gėrė po alyvomis. Ir visi iš kaimo kilę rašytojai Vilniuje kankinosi tik tam, kad galėtų jautriau aprašyti gimtosios trobos ilgesį.
Šituo tekstu kreipiuosi į gal beužgimstanęčius imperinio Vilniaus aprašytojus. Ir galbūt tikrus rašytojus(laureatus o ne vargšus tinklaraštininkus) – Vilnius didelis savo liūdesiu, melancholiškas savo buvusios didybės mastais, Vilnius yra požemiuose ir kalnuose aplink. Vilnius bažnyčiose ir padavimuose. Du žodžiai imperija ir Vilnius atveria šansą gabiam žmogui pasidaryti viso gyvenimo babkes berašant apie vieną miestą.
Primygtinai ir nuobodžiai pakartosiu pavyzdį – Pamukas.
Prieš 1 dieną
7 komentarai:
O aš dabar skaitau įdomią knygą. Pasigiriu nevisai į temą, nes knyga ne apie Vilnių, bet ir į temą, nes.
Nes vadinasi: William Urban.
Žalgiris ir kas po jo: Lietuva, Lenkija ir Vokiečių ordinas – nemirtingumo beieškant.
Daug visokių įdomių dalykų.
Mūsų urapatriotiškai nusiteikusius istorikus tos knygos išleidimas lietuvių kalba, atrodo, STIPRIAI suerzino, jie sako, kad knyga neteisinga, mums ją skaityti kenksminga. Bet, kadangi aš ne specialistas, tai man nekenkia. :)
Ir gerai skaitosi. Beveik kaip romanas.
PArdon. Pražiopsojau svarbiausią dalyką: nuorodą apie knygą su bjauria Kulikausko recenzija.
http://www.patogupirkti.lt/book/book.asp?ISBN=5-420-01533-1
Šlykšti vokiška propaganda tas Urban
Iš atsiliepimo nevisai aišku, skaitei ją, ar ne.
Jei ne, tai rekomenduoju. Nors ir nebūtinai. Pasakojama ir apie žygius Konstantinopolio link.
Kas dėl propagandos, tai pastebėsiu vieną dalyką, kurį pats žinai: istorinės knygos VISOS yra propagandinės. Vokiška propaganda, lenkiška propaganda, rusiška propaganda ir t.t. Nėra "objektyvios" istorijos, todėl lieka arba skaityti "svetimas propagandas", arba kurti "savo-lietuvišką".
Kadangi srėbt vien mūsų tautinį skystą buljonėlį truputį atsibosta (pasijunti žmogus užzombintu vilgaudišku durnium)- tenka domėtis ir kitais.
Ai6ku neskaičiau, bet smerkiu.
Patiko šis įrašas. Tiksliai pasakyti kodėl nesugebu, mintis dar blasko vakarikscio koncerto garsai, bet tik jauciu kazkur viduje, kad teisingai pasakyta :) Ir tie keli grazus sakiniai apie miesta "...Vilnius didelis savo liūdesiu, melancholiškas savo buvusios didybės mastais, Vilnius yra požemiuose ir kalnuose aplink. Vilnius bažnyčiose ir padavimuose"...
Taip, kas suformuluos gerai - tas ir laimės.
Rašyti komentarą