2010 m. balandžio 22 d., ketvirtadienis

Susitvarko gyvenimas

Šiandien vėl buvau priverstas važiuoti mikriuku. Šaltas rytas, nemiegojęs nuo penkių ryto, visas tabaluojantis nuo vaistų perdozavimo - žiūriu iš už konteinerio išlenda  išsišiepęs iki ausų bomžas, ausyse ausinės ir kažką gražaus groja, rankose ilga kartis išgriebti iš pačio konteinerių dugno kokybiškus radinius.  Net prasijudinau ir aš. Susitvarko gyvenimą žmonės kai reikia.
Mikriukas irgi iš pradžių pasirodė bjaurus. Vairuotojas važiavo kaip formulės vairuotojas. Keleiviai vartėsi kaip Pasternakas  raše во все пределы. Vienoje stotelėje įlipo graži jauna liekna ir kai vairuotojas vėl truktelėjo ji plumptelėjo man ant kelių savo minkšta vieta. Iš nustebimo gražuolė net kiek pasėdėjo, bet po to paklausė:
 - Jums nieko?
 - Nieko, - mandagiai atsakiau.
Tik pagalvojau gal tavo bendraamžiams nieko,  man tai visai ohoho.
Susitvarko gyvenimas kartai ir mikriuke.
Toliau į darbą vykau jau geros nuotaikos.
Rašyti komentarą