Šrekas, žalias toks, didelis …

Va juk būna taip. Atrodo savo žmonos(tai oficialios Balkanų moters pareigos, kas nežino) nemušiau, kartais tik pakeldavau balsą kai jau visai. Valgiau ką paduodavo, dar net pagirdavau. O ji…


Penktadienį kai jau turėjau atvažiuoti suorganizavo nakvynę man Palangoje. Ai sako žaibu labai gero neradau, bet užtat prie pat Basanavičiaus gatvės. Bet su Šreku kaip tu mėgsti. Na aš įsitempiau, kas vėl per bajeriai.

Stop sakau, nuo šitos vietos detaliau.

- Miegosi vienam kambaryje su Šreku. Tik 25 litai. Kiek tau ten miegoti, vaikščiosi su mumis sanatorijoje. O ten tik pernakvoti. O čia žinai tokį rankinuką mačiau…

- Stop, pradžia, Šrekas. Kas tai?

- Na Šrekas, žinai gi, žalias toks, didelis. Gyvensi prie pat Basanavičiuas gatvės, prie tiltelio per upę. Oras geras…

- Stop sakau. Koks dar didelis ir žalias Šrekas? Man su juo miegoti.

- Šeimininkė sakė jis ramus ir ukrainietis. Ateina vėlai. Ir nepajausi.

- Pavalgęs jei vėlai? Ir ką aš turi jausti naktį? bet kodėl Šrekas, gal labai smirda?

- Ai, atstok su kvailais klausimais. Nuvešiu pats pamatysi.

Atvažiavau sutemus. Paėmiau alaus, sau ir Šrekui, gal bus taip geriau – pagalvojau.

Šrekas tai buvo liesas ukrainietis lėlių teatro aktorius, vaidino Šreką Basanavičuas gatvėje.

Alaus atsisakė. Akys jo labai baltavo tamsoje. Miegojau savo lovelėje sunkiai ir neramiai. Basankėje visą naktį trinksėjo bumčikas.

Kitą rytą skubiai susiradau kitą kambarį. Prie stadiono. Pats.

O gal reikėjo vis dėl to mušti dar pagalvojau, ne apie Šreką tai aišku, būtų pagarbesnę nakvynę suorganizavusi...Tiesa, kas neišsilavinęs: Šrekas savo kilme - žmogėdra.