2012 m. vasario 22 d., trečiadienis

Kebabo kario laiškas palikuonims

Kebabo kario laiškas palikuonims




Aš karys, daug kalbėti nemoku, bet žygiais įrodau savo kardo galią.

Aš atėjau į šitą tuščią žemę prieš 20 metų dar visai jaunutis. Šioje dykynėje žydėjo bulvienojai, mėtėsi kur ne kur cepelinai ir kotletai prie šaltibarščių balučių. Po to dar kiek pasikovėme su keliais picų riteriais, bet sudarėme su jais taikos sutartį ir žemę pasidalinome taikiai.

Dabar aš senstu. Bet man ramu kai mano darbo vaisių pilna šita žemė, kažkada buvus dykyne, dabar žydinti kebabų įvairove. Retas kas gali pasigirti per vienos kartos gyvenimą įveikęs šį laukinį kažkada kraštą bei apsodinęs jį kebabų gėlėmis ir lavašo sodais.

Mirsiu ramus, po manęs mano kraštą gins visa mano palikuonių kebabo karių armija.

Rašyti komentarą