2012 m. vasario 20 d., pirmadienis

Karjeros dienos


Tada patekome į Švediją kaip ir peržiūrai. Buvo reali pirma biznio kelionė. Firma mus apmokys, apžiūrės, įvertins ir kurį nors galbūt netgi padės į aukštesnę lentynėlę personalo skyriuje. Pirmą dieną su kolega sudalyvavome aktyviai, žinojome kelis sprendimus per mokymus ir netgi pataikeme protingą žodį pasakyti.


Smagu pirmą kartą dalyvauti tokiame Vakarų biznio pasaulio renginyje, leki nutaisęs protingą veidą, visur punktualus, plevėsuoja naujo kostiumo švarko skvernai nuo didelio efektyvaus vadovo judėjimo greičio. Kolega, kuris dar kol kas pavaldinys, laksto taip pat greitai, irgi nori karjeros.

Įeinant į pagrindinį firmos pastatą buvo tokios automatinės stiklinės durys. Dar prekybos centrų Lietuvoje tiek nebuvo, automatinės durys nauja ir netikėta. Pasibandėme – gražu. Atsidaro greitai, pritaikėme specialų efektyvaus vadovo įėjimo greitį.

O gyvenime būna tokių košmariškų sutapimų, kurių sveikas protaujantis scenaristas nė nebandytų dėti į scenarijų, nes per daug neįtikima. Žiūrovas nuo tokio scenarijaus žiovaus bei sakys, na ir išsigalvojote, ką mumi durniumi laikote. Bet ką pasakosiu toliau tikrai įvyko.

Kitą naktį neišlaikėme, sudalyvavome susipažinimo vakarėlyje, buvo tokie bepročiai islandai (nemačiau jokios tautos su taip vulkaniškai kunkuliuojančia energija), na ir mes pasekėme jų niekingu vikingišku pavyzdžiu...rytą skaudėjo galvą, nepratę dar prie viskių šmiskių...
Bet atsikėlėme ir kaip būsimi efektyvūs menedžeriai pakėlę galvas vėl rovėmės į apmokymus su visa energija plevėsuodami švarkų skvernais. Deja, viskio suteikta energija buvo neadekvati. Viskas buvo daroma lyg ir kaip anksčiau, į automatines duris įėjome vakar nustatytu energingu žingsniu, bet durys neatsidarė taip greitai kaip skaičiavo mano viskio pripildytas protas.

Įbrėžiau nosį ir įskėliau akinių vieną stiklą...

Dėstytojui paaiškinau – the doors, neatsidarė laiku. Dėstytojas linktelėjo. Ūmai kiek vėluodamas pradarė kabineto duris ir mano kolega. Jis laikė prie nosies kruviną nosinę ir bandė kažką pasakyti:

Dėstytojas pabaigė pats auditorijai griuvant nuo stalų:

- The doors? Again Lithuanian?

Taip į šukeles nuo stiklinių durų dužo mūsų karjera, beveik kaip Džimio Morisono gyvenimas, per the doors...

Rašyti komentarą