2013 m. kovo 20 d., trečiadienis

Atbulo vairavimo metodikų suvienodinimas





Tai beveik tokia pat amžina tema kaip vairuoti važiuojant  atbulai kaip ir nuo kurio galo daužti kiaušinį arba kurio genai geresni mažėje. Na jei mažė neklauso, tai mano žemaitiškoji genų dalis lenda į paviršių. Jei mažė gražiai piešia, tai savaime suprantama mažėje matomi Balkanų moters subtiliosios meninės prigimties daigeliai.
Bet aš priešinuosi ir kartais ateinu su savo nuomone ir po aršios diskusijos vis dar lieku su savo nuomone. Gerus tris metus tokių diskusijų būdu  mokėmės  vairavimo  meno. BM vairavo atbulom tik žiūrėdama į šoninius veidrodėlius. Aš dar atsisukdavau patikrinti ar nėra kliūties ir ne veidrodėliuose. BM ironiškai klausdavo, tai kam aš pirkau mašiną su dviem šoniniais veidrodėliais, jei man jų nereikia. Veidrodėliai brangūs ir gal kokia indiška firma gamina mašinas be šoninių veidrodėlių. Aš atkakliai laikiausi savo linijos. Atsisukdavau pasitikrinti.

Vieną dieną BM grįžo labai tyli. Orumas jos buvo smarkiai  pažemintas, tai  matėsi net per sieną. Galų gale buvau priverstas paklausti kas tau atsitiko, nes jei nepaklausčiau būčiau nejautrus gyvulys.
Ji buvo savo sename kieme. Ir per tiek metų užaugo medis, kur jo anksčiau nebuvo. Na, pasvarsčiau garsiai, medelių tokia prigimtis  - jie auga. Būtų labai keista jei būtų kitaip.
-         Vat tu taip visada. Dar pasityčioji kai man blogai.
-         Na, mano vaikystės medžiai irgi užaugo  kieme, kuriuos dar pamenu kaip sodinome, o dabar jie jau keturių aukštų aukštumo, gyvenimas toks ..., - filosofiškai bandžiau raminti.
-         Durniau tu, įvažiavau aš į medį, - jau prapliupo verkti BM.
Pasirodo ji, gerai atsimindama savo vaikystės kiemą, statė atbulomis škodą  žiūrėdama pagal savo taisykles, tai yra tik į šoninius veidrodėlius. Niekingai per keliolika metų išaugęs medelis žaliavo  kaip tik per patį škodos užpakalinio lango  vidurį. Nei pro vieną šoninį veidrodėlį medelio  nesimatė. Įlenkė škodos bagažinę. Iš kur jis ten, jo ten neturėjo būti?

Na yra be materialinių bei dvasinių nuostolių šioje istorijoje ir vienas pliusas. Man sumažėjo šeimoje aktyviai diskutuojamų temų įvairovė -  daugiau niekada nuo to laiko neteko ginčytis apie atbulinio vairavimo metodiką.
Mes atsisukame pažiūrėti vairuodami atbuli abu.

3 komentarai:

Sanwoo rašė...

Atsiprašau, Jūsų šeimoj tikriausiai nebūdinga naudotis galinio vaizdo veidrodėliu? :)

Unknown rašė...

Kam ta buržuazinė atgyvena reikalinga?

Anonimiškas rašė...

Išties vieną rudens dieną tai įvyko

...Ji pro mano atidarytas duris iliuoksėjo kaip stirna, vis dar dvelkianti mano dovanotais Arden Green Tee, šiek tiek gal rūkalais, o svarbiausia šio rudens veju. Rankose laike geltonu klevo lapu glebi. Vienas lapas tiesa buvo raudonas. Žinojau jau, kad patvirtino jos projektą, prie kurio dirbta tiek bemiegiu naktų, žinojau, kad Jos darbe buvo baliukas, žinojau, kad šiandien ji gris vėliau.

Jos akys žibejo nuo vyno ir dar kažko. Jos buvo paslaptingos .Pakštelejau Jai į žandą ir pasakiau, kad ji nuostabi. Ji pažiūrėjo savo paslaptingom akimis iri sako " davaj nusimetam po drabuži." Na man net pakinklius pakirto. Tai toks senas studentiškas užmirštas veiksmas... na ta žinot, kai vienas po kito pradeda paeiliui nusirenginėti, nusimesdami po drabuži. Atitokęs tik kostelėjau ir pasakiau "davaj" . Iš pradžių koridoriaus kampą nukrito jos lietpaltis, šalia gulė mano megztinis, jos batas, mano šlepetė, jos šalikėlis, mano juodos kelnės, jos bliuzelė su ovalinėm sagom, mano languoti marškiniai, jos juodas sijonas, mano marškinėliai, jos apyrankė, mano laikrodis ji išsiavė vieną koją iš pėdkelnių... Džentelmeniškai stumtelėjau koridoriuje buvusią taburetę, kad jai būtų patogiau. Ji atsisėdo .

Staiga pėdkelnės užkliuvo už atirusio, atpleišėjusio taburetės fanieruotės kampo ir praplyšo.

Paslaptingumas iš akių išgaravo. Blizgančios nuo vyno akys vėl tapo matinės.

„Kiek kartų aš Tavęs prašiau suklijuoti šitą kėdę", - ji pasakė.

Išmetė pėdkelnes ir užsidėjo chalatą.

Užsidėjau ir aš savo juodas savo kelnes

Pamerkiau lapus

Suklijavau su „Moment" klijais kėdės viršų.

Po to pavalgėm, pažiūrėjom per televizorių „Panoramą"

....ir nuėjom ramiai miegoti.

"Na ir koks niekšas kedes viršų tokia chujova fanieruote aptraukia" -dar prieš užmigdamas spėjau pagalvoti