2013 m. liepos 15 d., pirmadienis

Štuthofe



Vienintelė man žinoma rimta žinia apie Lenkijos pajūrį iš rimtos lietuvių literatūros  buvo klasiko Balio knygoje lagerio viršininko apibūdintas  Štuthofas – tikras pajūrio kurortas. Su pušimis.  Šiais laikais -  Sztutowo. Ir vis dar kurortas. Kadangi daugiau rimtoje literatūroje panašių  paminėjimų nebuvo – pasirinkome keturioms pajūrio dienoms Štuthofą.
Dabar Štuthofe vokiečių nebėra. Net lagerio muziejuje nei vieno vokiečio. Muziejaus parkinge  vien lenkai ir dvi lietuvių mašinos. Lagerio muziejuje dėl klasiko Balio suėmė baisus apmaudas. Nemini jo muziejuje lenkai ir viskas. Mini italo ir dvi lenkiškas knygas apie Štuthofo lagerį.
Eilinį kartą pajutau baisią nuoskaudą dėl mūsų tautos mažumo ir nereikšmingumo.
Dar yra Štuthofo miške  kormoranai ir Sztutowo miestelyje lenkai. Kormoranus saugo Lenkijos valstybė. O lenkai saugo Lenkijos valstybę. Tiek šeimų su trim arba keturiais vaikais jokioje Europos valstybėje nemačiau. Ir su tiek vaikų lenkų šeimos  dar išgali atostogauti prie savo jūros. Socialistiniai blokiniai namai Lenkijos miestuose renovuoti. Taupo lenkai šiluminę energiją. Pilna smulkių lenkiškų versliukų. Bažnyčiose sekmadienį žmonės netelpa. Stovi lauke. Kunigai  pamokslo pabaigoje liepia eikite  maudytis, nes  vanduo šiltas.

 Užpavydėjau šiek tiek ramios ir užtikrintos Lenkijos ateities.

Komentarų nėra: