Vienintelė man
žinoma rimta žinia apie Lenkijos pajūrį iš rimtos lietuvių literatūros buvo klasiko Balio knygoje lagerio
viršininko apibūdintas Štuthofas –
tikras pajūrio kurortas. Su pušimis.
Šiais laikais - Sztutowo. Ir vis
dar kurortas. Kadangi daugiau rimtoje literatūroje panašių paminėjimų nebuvo – pasirinkome keturioms
pajūrio dienoms Štuthofą.
Dabar Štuthofe
vokiečių nebėra. Net lagerio muziejuje nei vieno vokiečio. Muziejaus
parkinge vien lenkai ir dvi lietuvių
mašinos. Lagerio muziejuje dėl klasiko Balio suėmė baisus apmaudas. Nemini jo
muziejuje lenkai ir viskas. Mini italo ir dvi lenkiškas knygas apie Štuthofo
lagerį.
Eilinį kartą
pajutau baisią nuoskaudą dėl mūsų tautos mažumo ir nereikšmingumo.
Dar yra Štuthofo
miške kormoranai ir Sztutowo miestelyje
lenkai. Kormoranus saugo Lenkijos valstybė. O lenkai saugo Lenkijos valstybę.
Tiek šeimų su trim arba keturiais vaikais jokioje Europos valstybėje nemačiau.
Ir su tiek vaikų lenkų šeimos dar
išgali atostogauti prie savo jūros. Socialistiniai blokiniai namai Lenkijos
miestuose renovuoti. Taupo lenkai šiluminę energiją. Pilna smulkių lenkiškų
versliukų. Bažnyčiose sekmadienį žmonės netelpa. Stovi lauke. Kunigai pamokslo pabaigoje liepia eikite maudytis, nes
vanduo šiltas.
Užpavydėjau šiek tiek ramios ir užtikrintos
Lenkijos ateities.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą