2013 m. gruodžio 10 d., antradienis

Una storia di Natale

Šiandien supratau kuo reikia dirbti, kad kasdien gautum gražiausių gyvenimiškų istorijų tiesiai iš gyvenimo. Barmene kavinėje prastame rajone. Tiesa, kažkoks lygis (na vos vos nuo žemės) kavinei pageidautinas, kad tavęs klientai nebaladotų, o tik liūdnai parimę prie baro pasakotųsi.
Štai Vidmanto ir Petrutės istorija ką tik nuo baro. Vidmantui labai liūdna, nes gyvenimas nesusiklostė. Žmogus iš Plungės, bet kultūros ir Vilniaus jam labai jau  norėjosi. Žmona jį atsivežė į Vilnių ir čia metė. Nes gėrė per daug. Vidmantas kai užsidirba kiek pinigų pradeda gerti, nes nėra moteriškės kuri juo pasirūpintų. Bet jei būtų rimta ir griežta moteriškė tai jis jos tikrai klausytų. Geria kultūringai kavinėje, bet atsineštą kišenėje pigų marceliučių ir vakaro aidų tipo vyną. Bet kadangi  žmogus geras, nepiktas, tai barmenė leidžia jam taip. Šalta juk lauke. O vienas savo kambaryje negali.
Kartą atėjo dirbti į kavinę dizainerė Petrutė..Petrutė jau pasiekė tokį amžių kai moteris beveik visą laiką pikta, be iliuzijų, visi vyrai kiaulės ir šešėliuoja  į akis  bevaikė bei beanūkė vieniša senatvė. Petrutė davė velnių ir Vidmantui. Vidmantas išklausė kaip reikia gyventi protingai  iš Petrutės lūpų. Išeidamas  pasakė nebegers.
Kitą dieną Petrutė labai lėtai dirbo reklamos darbus  kavinėje, bet Vidmantas nepasirodė.  Kavinės savininkei teko labai griežtai bartis  bartis su dizainere Petrute, nes nu visiškai ta sena ....pridirbo neįdomiai ir be spalvų. Petrutė irgi pasiuto. Barėsi moterys labai ilgai ir išsitrankė galų gale durimis.
Kitą dieną atėjo beveik blaivus Vidmantas. Jis labai nusiminė, kad  Petrutė išsitrankė durimis ir dingo.
O dar kitą dieną atėjo Petrutė ir kai išgirdo, kad jos ieškojo Vidmantas, padarė kavinei labai gražų dizainą ir su savininke visiškai nė kartelio nesusibarė per visą dieną..
Pavadinau šį kalėdinė pasakojimą itališkai  - juk  gražiai skamba, ar ne? Toks itališkas dekoras  gelbėja šią istoriją. Nes gražaus epilogo  tinkamo pabaigti kalėdinį pasakojimą  neturiu. Kol kas.
Gal kada vėl Vidmantas nebegers ir netyčia užklis į kavinę. Bet kam blaivam kavinė prastame rajone?

O gal Petrutė  kada užeis pasitikrinti kavinės dizaino...tada gal galėsiu pavadinti šią istoriją kad ir lietuviškai. Su gera pabaiga bus tikras kalėdinis pasakojimas.
Rašyti komentarą