2014 m. rugsėjo 9 d., antradienis

Genų mišinys atrodo bus sprogus



Dukrai  jau penkeri ir taip įdomu stebėti,  kurie jos  gimdytojų genai kuriame gyvenimo etape suteikia jai džiaugsmo.
Veidukas pailgėjo ir mamytės jau giria  -   dukra į tėtuką. O tai paprasčiausiai europiečio  veido forma. Kitą gerą savybę paveldėjo vaikas iš tėčio – lygioje vietoje  įklimpti į nuotykius. Kas yra gerai. Gyventi bus nenuobodu.
Kai kuriuos blogus genus aišku turime iš mamos, bet jau ką bepadarysi, nutiko tokia nelaimė ir viskas, genų inžinerija neužsiimsime.
Štai atsitikimas iš kelionės po Čekiją, kur pasireiškė gerieji tėčio ir blogieji mamos..
Prahos zoologijos  sode yra mažyčių gyvūnėlių aikštelė kur galima glostyti visokius mažylius.
Tėčiai  meta kronas į aparatą,  iš ten iškrenta labai nedaug maistelio. Be tas maistelsi yra dieviško skonio ožiukams ir jie sekioja su ryškia meile kiekvieną vaiką su maisteliu..
 Mažė ištirpo iš džiaugsmo. Ji galėjo paglostyti gyvūnėlius, atkakliai ją mylinčius, kol   turi maistelio. Man buvo gaila tiek leisti kronų ožiukų maisteliui, kai diena tokia karšta ir buvau numatęs už tas kelias kronas kelis bokalus Velkopopovicky Kozel alaus iškart  kai tik. Mąsčiau tik kokį Kozelą pasirinkti: černe ar šviesų.

Be maistelio rankose mažei išlindo blogieji mamos genai. Ji pradėjo  reguliuoti aptvare ožiukus, stumdyti juos kam eilė ėsti, o kam negalima nes ir taip storas pilvas. Mojavo  rankomis kaip eismo  reguliuotoja -policininkė.  Didžiausias tarp mažiukų ožiukas susikaupęs stebėjo naujo aptvaro  reguliuotojo  atsiradimą. Aš irgi smūksojau  prie aptvaro vis labiau belinkstąs link tamsaus Kozelo. Tas ožiukas vis dar stovėjo  ramus ir stebėjo mano mažę reguliuojančią eismą jo aptvare. Keistas ožiukas, stovi ir spokso, pagalvojau, geriau  eitų prašyti vaikų maistelio kaip kiti ožiukai.
Ūmai pasišokėjęs tas didžiausias ožiukas savo ragiukais tvojo mano vaikui visa jėga į užpakalį. Mažė nuvirto ir pradėjo  rėkti. Aš juokiausi, bet puoliau gelbėti savo vaiko besijuokdamas
. Skauda, -  rėkė  mažė. Buvau priverstas perlipti tvorelę ir kelti  savo vaiką. Tiesa, dar įspyriau tam negeram ožislovui dėl tvarkos. Kad žinotų. Mažė pritariamai sušniurkščiojo nosimi kai ožislovas mekendamas nubėgo slėptis.
Apžiūrėjau mažę. Plati kraujosrūva raudonavo  ir plėtėsi akyse. Minkštoji dalis  tarp kelių ir nugaros  buvo traumuota visu to ožiuko ragelių plotu  Netgi buvo pastebima ragų forma ant minkštosios dalies.
Taigi. Patyrė lygioje vietoje nuotykį, tai mano genai, pagalvojau. Gavo už kvailą vadovavimą ne ten kur reikia ir ne tiems kam reikia. - mamos genai. Sprogstamas mišinys.

Užpakalis normalią spalvą atgavo  tik po poros savaičių, jau  Lietuvoje. Lietuvoje  mažė išmoko liūdnai išpasakoti kaip jai trenkė ožislovas, nes visi reikalavo šitos liūdnos istorijos ir būtinai su ragelių žymių pademonstravimu.. O  linksmoji dalis  – visi giminės suprato  už kuriuos genus  gavo tas  vaikas...taip taip, už vadovavimą ne vietoj...Niekam tai nebuvo paslaptis.
Rašyti komentarą