Dukrai jau penkeri ir taip įdomu stebėti, kurie jos
gimdytojų genai kuriame gyvenimo etape suteikia jai džiaugsmo.
Veidukas pailgėjo
ir mamytės jau giria - dukra į tėtuką. O tai paprasčiausiai
europiečio veido forma. Kitą gerą
savybę paveldėjo vaikas iš tėčio – lygioje vietoje įklimpti į nuotykius. Kas yra gerai. Gyventi bus nenuobodu.
Kai kuriuos blogus
genus aišku turime iš mamos, bet jau ką bepadarysi, nutiko tokia nelaimė ir
viskas, genų inžinerija neužsiimsime.
Štai atsitikimas
iš kelionės po Čekiją, kur pasireiškė gerieji tėčio ir blogieji mamos..
Prahos
zoologijos sode yra mažyčių gyvūnėlių
aikštelė kur galima glostyti visokius mažylius.
Tėčiai meta kronas į aparatą, iš ten iškrenta labai nedaug maistelio. Be
tas maistelsi yra dieviško skonio ožiukams ir jie sekioja su ryškia meile kiekvieną
vaiką su maisteliu..
Mažė ištirpo iš džiaugsmo. Ji galėjo
paglostyti gyvūnėlius, atkakliai ją mylinčius, kol turi maistelio. Man buvo gaila tiek leisti kronų ožiukų maisteliui,
kai diena tokia karšta ir buvau numatęs už tas kelias kronas kelis bokalus
Velkopopovicky Kozel alaus iškart kai
tik. Mąsčiau tik kokį Kozelą pasirinkti: černe ar šviesų.
Be maistelio rankose mažei išlindo blogieji
mamos genai. Ji pradėjo reguliuoti
aptvare ožiukus, stumdyti juos kam eilė ėsti, o kam negalima nes ir taip storas
pilvas. Mojavo rankomis kaip eismo reguliuotoja -policininkė. Didžiausias tarp mažiukų ožiukas susikaupęs stebėjo
naujo aptvaro reguliuotojo atsiradimą. Aš irgi smūksojau prie aptvaro vis labiau belinkstąs link tamsaus
Kozelo. Tas ožiukas vis dar stovėjo ramus
ir stebėjo mano mažę reguliuojančią eismą jo aptvare. Keistas ožiukas, stovi ir
spokso, pagalvojau, geriau eitų prašyti
vaikų maistelio kaip kiti ožiukai.
Ūmai pasišokėjęs
tas didžiausias ožiukas savo ragiukais tvojo mano vaikui visa jėga į užpakalį.
Mažė nuvirto ir pradėjo rėkti. Aš juokiausi,
bet puoliau gelbėti savo vaiko besijuokdamas
. Skauda, - rėkė
mažė. Buvau priverstas perlipti tvorelę ir kelti savo vaiką. Tiesa, dar
įspyriau tam negeram ožislovui dėl tvarkos. Kad žinotų. Mažė pritariamai
sušniurkščiojo nosimi kai ožislovas mekendamas nubėgo slėptis.
Apžiūrėjau mažę.
Plati kraujosrūva raudonavo ir plėtėsi akyse. Minkštoji dalis tarp kelių ir nugaros buvo traumuota visu to ožiuko ragelių
plotu Netgi buvo pastebima ragų forma
ant minkštosios dalies.
Taigi. Patyrė
lygioje vietoje nuotykį, tai mano genai, pagalvojau. Gavo už kvailą vadovavimą
ne ten kur reikia ir ne tiems kam reikia. - mamos genai. Sprogstamas mišinys.
Užpakalis
normalią spalvą atgavo tik po poros
savaičių, jau Lietuvoje. Lietuvoje mažė išmoko liūdnai išpasakoti kaip jai
trenkė ožislovas, nes visi reikalavo šitos liūdnos istorijos ir būtinai su
ragelių žymių pademonstravimu.. O
linksmoji dalis – visi giminės
suprato už kuriuos genus gavo tas
vaikas...taip taip, už vadovavimą ne vietoj...Niekam tai nebuvo
paslaptis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą