Makdonaldo pralaimėjimas

Makdonaldas pas mus atėjo anksti dar kapitalizmo aušroje, bet taip ir liko kapitalistinio gyvenimo paraštėse – prie geležinkelio stoties(labai patogu narkomanams nurodant kur dalinami nemokami švirkštai – prie makdonaldo) arba žirmūnuose su fabijoniškėmis kas beveik tokia pati nelaimė.
Taigi makdonaldas šiandien pralaimi kebabams santykiu 1 prie šimto. Ir dar aš paprognozuočiau, kad santykis keisis rytietiško gardumyno naudai. Bus suvalgoma tūkstantis kebabų ir vienas makdonaldas 2030 metais.
Galiu paaiškinti kodėl. Graudžiai atrodo MK išnaudojami žmonės ir perdėtas jų susirūpinimas higiena. Užeik į bet kokį MK. Maistas higieniškai supakuotas, nususintas, dešimt mergaičių visą laiką kažką valo ir dar net prievartingai šypsosi kai pavalę paduoda mums burgainį. Susidaro toks įspūdis kad vien ateidamas valgyti į MK įneši baisią disharmoniją į jų sukurtą sterilų pasaulėlį.
Gi kebabinėje visiškai atsipalaidavusi be jokių dirbtinių amerikoniškų šypsenų mergina, krapštydama nosį, mėto ranka į tavo būsimo maisto vidų kas papuola iš pigių plastmasinių dubenėlių aplinkui. Jauti kad žmogus dirba kiek nori ir kaip nori. Jauti jos vidinę laisvę visais higienos bei receptūros klausimais. Ir kebabas bus kaskart kitoks, įdomesnis. Nes nežinai ką šiandien kebabinės mergina krapštė dar be savo  nosies.
O ir pati kebabinių dislokacija yra pagirtina. Paprastai susirandamas pats labiausiai apleistas pastatas tame rajone arba labiausiai įtartina dėželė su durimis. Ir ten pradeda klestėti smulkusis verslas. Tiesiog balzamas ant dūšios Kreiviui ir Kubiliui, kad kiekviename šūde verslo inkubatoriuje galima suvynioti kebabą vystyti verslą.
Mes už laisvus žmones, mes už kebabus. Ne - biurokratizmui maiste.

Vokietijos rinktinė vis dar netikra

Vokietijos visgi rinktinė žaidė gražiausiai, bet du faktai, kurie mažino jos pajėgumą.
Pirma - pusė rinktinės narių ne vokiečiai. Tai Klose, Podolskis, Ozilas, Trochovskis, Chedira, Boatengas, Kakau, Marinas ir t.t. Himną prieš varžybas dainavo tik mažesnė pusė rinktinės. Bijau kad atsitiks tas pats kas su Prancūzijos rinktine. Kuri irgi buvo iš visų pasviečių surinkta....
Antras blogas faktas - Vokietija vis dar nesuvienyta futbole. Pažiūrėkite nuorodoje iš kur yra visi Bundeslygos klubai. Tik iš buvusios Vakarų Vokietijos. Berlynas - tai Vakarų Berlynas, kuris buvo laisvojo pasaulio.
http://www.dw-world.de/dw/0,,9579,00.html

Nereaguoja į argumentus

Yra tokia moterų sprogstamosios energijos rūšis, kuri nepakenčia vyriško apgalvoto neskubrumo, kuris savo ruožtu iš tikrųjų yra progreso variklis ir gilaus problemos apgalvojimo prielaida, o visai ne tingumas. Jos nori greit-čia-dabar.
Kaip su spintos durimis. Spintos durys laikosi silpnai ir bando kartkartėmis iškristi, medvaržčiai vos laikosi, persukti jau kelis kartus. Plokštė kurioje turėtų laikytis medvaržčiai išmėsinėta lyg skanus raudonas arbūzas.
Taigi jei ir toliau medvaržčius suksiu, bus blogai, prasisuks kiaurai ir nelaikys.
Jei keisti visą plokštę arba prisukti naują – pražus estetinis miegamojo vaizdas.
Jei pirkti naują spintą, tai akcijos dar neatsigavę ir su tokiu mažu pelnu, man nusvyra rankos jas parduoti.
O gal tų durų ir visai nereikia, rūbai vėdintųsi…
Taigi tokių ir panašių argumentų prikraunu į balkaniškas ausis ir jos nurimsta kuriam laikui. Bet labai trumpam laikui. Po to kai durys pabando vėl užkristi ant moters(ten jos rūbai) ji vėl reikalauja iš manęs veiksmų į ką vėl atsakau keliais naujais apgalvotais argumentais. Bet pastaruoju metu nauja netikėta Balkanų moters taktika - ji neigia a priori mano argumentus. Jai jų jau nebereikia, jai reikia durų arba spintos. Tada visai pagrįstai klausiu – tu tekėjai už ko? Už protingo inteligentiško argumentuotai šnekančio vyriškio ar už staliaus?
Ji vėl reikalauja durų. Vyras tebūnie jau koks yra, bet durų jai reikia labiau.
Ir kaip bendrauti su moterimi, kuri nereaguoja į jokius argumentus? Tik atkakliai rėkia savo durų. Gal savaitgalį…Bet va savaitgaliui pranešamas toks karštas oras, kad net nerekomenduojama dirbti dienos metu fizinius darbus. Pavojinga sveikatai….

Palanga. Buvau net keturias dienas

Basanavičius. Moterys atvažiavo nusiteikę smarkiai pailsėti, bet tam jų poilsiui aiškiai nepakanka sveikų normalios orientacijos vyriškos giminės partnerių. Todėl paieška vykdoma ugningai svyruojant išryškintomis minkštomis dalimis apie įsivaizduojamą ašį su minimalistine rūbelių priedanga. Smagu stebėti.


Krizė. Tęsiasi, kaip sakė namo šeimininkai, šiukšlių konteineriai tušti. O anksčiau konteinerį atliekų surinkdavo per vieną dieną, o dabar tiek tik per savaitę.

Policija. Alų gėriau viešose vietose, ir net parke. Nei vienas pareigūnas nepriėjo. Tik pastatyk mašiną ne ten kur galima – ratai blokuojami. Graži Palangos policijos savybė: nepastebima, bet rimtus pažeidimus baudžia.

Kavinės. Vienodos. Visi karbonadai po 9 litus. Alus – 5 litai. Kur žiūri konkurencijos tarnyba, aiškus kartelinis susitarimas.

Nudistai. Šventojoje visiškai pralaimėję tekstilininkams. Palangoje dar išsaugo didelį pliažo gabalą. Bet oficialiai vėl nėra. Kol gėjai nesukrus, tol nudistai negaus oficialaus pliažo…

Geležinkelis. Į Palangą smagu atvažiuoti geležinkeliu. Važiavau pirmą kartą, stiuardai paslaugūs, atneša kavą, Bilietas tik 46 litai, 4 valandos, laikraštis nemokamai, vietos pakanka ir net yra bufetas. Bet be alaus….Vienas vagonas buvo pilnas dviračių.

Oras. Visiškai nelietuviškas, todėl man nepatiko, keturias dienas – vien saulė. Gali stogas pavažiuoti nuo tokio kiekio saulės….

Jaunimas. Vienam paaiškinau kur eiti: tai prie skulptūrų parko, priešais skaityklą.
Pažiūrėjo kaip į durną…

Gyvūnija namie

Gyvenu dabar beveik vienas. Nors ne, su kate ir parazitais. Katė labai pasiilgsta ir visai nepadoriai vartosi man atėjus atkišusi savo kailiuotą pilvuką ir reikalauja meilės. Na ne visai ta prasme. Tik paglostyti, pamaitinti ir palakstyti. Laksto ji, kai numetu kokį jos mylimą popieruką arba skambutį.
Parazitai, kurie gyvena namie – skruzdės. Kartą vakare po meilia naktinės lempos šviesa skaičiau suomio senovišką knygą apie Konstantinopolį (šiek tiek pažįstamos vietos, todėl skaitymo malonumas didesnis trisdešimčia procentų)) ir palikau ant grindų neišgertą saldžią arbatą. Rytą arbata judėjo ir buvo rūgštoko skonio. Užsidėjau akinius jausdamas dabar bus negerai. Tūkstantis skruzdėlių dar judėjo mano arbatoje nepaskendę, o kitos jau nejudėjo puodelio dugne.
Kai grįžau iš darbo jau turėjau maksimos produktą(atsiprašau Artūro, bet per tokį karštį tai artimiausia parduotuvė), ant kurio labai smulkiomis raidėmis buvo parašyta, kad produktą išbarstytą po butą skruzdės susirinks, nusineš į savo urvelius ir ten organizuotai mirs per 24 h. Kaip ir humaniška, pagalvojau, jų lavonėliai nesimėtys po butą ir man nesivaidens. Tik kažkodėl buvo prierašas saugoti naminius gyvūnus. Dar kažką rašė, bet labai jau mažom raidėm ir todėl neperskaičiau iki galo.
Kai tik pabėriau maksimos miltelius skruzdės sustojo, susirietė iškart ir niekur nesinešė tų miltelių. Skruzdės dvėsė akyse. Ir mėtėsi visur nebeatsikeldamos.
Katė tačiau lakstė džiugiai, kambarį kur ypač daug pribėriau miltelių uždariau nuo katės.
Bet dabar išvažiuoju traukiniu į Palangą ilgajam savaitgaliui. Ir kažkaip neramu. Kokiu kiekiu lavonėlių bus nuklotos grindys? Ir kaip bus su Balkanų moters mylima kate, gal visgi reikėjo perskaityti visas smulkias raideles ant produkto etiketės, gal ten buvo koks nors dar geras patarimas…

Marketingas yra blogis, netgi futbole

Iš pasaulio futbolo čempionato negarbingai pasitraukė pagrindinės marketingo žvaigždės – Drogba, Runis, Riberi, Krištianu Ronaldu, Toresas( dar bėgioja, bet tuščiai). Pagrindinė foto žvaigždė jau net nebelakstė, o tik rūsčiai puošė Anglijos atsarginių suolelį(Bekhemas). Išgirtos ir pergirtos žvaigždės iš tolo nepriminė savęs lakstančių klipukuose, meiliai sukurtuose marketingistų.

Taigi dar kartą patvirtinta sena taisyklė – marketingas yra blogis ir nieko iš realaus gyvenimo jame nėra.

Lietuviškos pretenzijos į Monako sostą

Kai siūliau buriuotojams šaunią kelionę pavadinimu Istorinių šansų kelionė(Gambija – Madeira – Tobagas) praleidau startinį uostą, nes dar abejojau. Dabar jau tiksliai - Istorinių šansų kelionę privaloma pradėti Monake. Mes turime jiems pretenzijų. Dabartinis Monako princas Alberas II yra neteisėtas sosto uzurpatorius, paprasčiausias pulko skalbėjos anūkas.
MIndaugas II, arba kitaip kunigaikštis Vilhelmas Urachas, buvo antrasis Monako sosto paveldėtojas pagal visas taisykles pirmo pasaulinio karo metais. To laiko Monako valdovo Albero I ojo sūnus Lui(1918 m. turėdamas jau 48 metus), vis dar neturėjo oficialių savo vaikų. Tad Prancūzijos vyriausybė, siekdama neatiduoti sosto vokiečiui, keliais nelegitimiais aktais padarė pirmo paveldėtojo Lui pulko skalbėjos(lyg ir Lui sugyventinės) dukrą Šarlotę teisėta sosto paveldėtoja. Ištekino ją už kunigaikščio Piero de Polinjako(šitas nors tikras), suteikė Polinjakui Grimaldžių herbą. Tada jiems gimė Renė III, kurį jau kaip oficialų Monako sosto paveldėtoją pripažino 1944 m. Vichy vyriausybė. Atkreipkite dėmesį ne de Golio vyriasybė, o ta kuri pati buvo nelabai teisėta ir bendradarbiavo su Hitleriu.
Taigi mūsų karalius Mindaugas II labai neteisėtai buvo išdurtas ir pulko skalbėjos anūkas, dabartinis Monako Princas Alberas II yra sosto uzurpatorius. Ir dar kiek malonaus dėmesio sulaukia šie apsišaukėliai iš tos pačios kvailos lietuvių žurnalistikos, kai turi būti atvirkščiai.
Nors MindaugasII irgi geras veikėjas, jis pretendavo į tokių šalių sostus:
Elzaso - Loreno, Airijos, Albanijos, Monako ir Lietuvos, bet apie tai kitą kartą….