Lietuviškos pretenzijos į Monako sostą

Kai siūliau buriuotojams šaunią kelionę pavadinimu Istorinių šansų kelionė(Gambija – Madeira – Tobagas) praleidau startinį uostą, nes dar abejojau. Dabar jau tiksliai - Istorinių šansų kelionę privaloma pradėti Monake. Mes turime jiems pretenzijų. Dabartinis Monako princas Alberas II yra neteisėtas sosto uzurpatorius, paprasčiausias pulko skalbėjos anūkas.
MIndaugas II, arba kitaip kunigaikštis Vilhelmas Urachas, buvo antrasis Monako sosto paveldėtojas pagal visas taisykles pirmo pasaulinio karo metais. To laiko Monako valdovo Albero I ojo sūnus Lui(1918 m. turėdamas jau 48 metus), vis dar neturėjo oficialių savo vaikų. Tad Prancūzijos vyriausybė, siekdama neatiduoti sosto vokiečiui, keliais nelegitimiais aktais padarė pirmo paveldėtojo Lui pulko skalbėjos(lyg ir Lui sugyventinės) dukrą Šarlotę teisėta sosto paveldėtoja. Ištekino ją už kunigaikščio Piero de Polinjako(šitas nors tikras), suteikė Polinjakui Grimaldžių herbą. Tada jiems gimė Renė III, kurį jau kaip oficialų Monako sosto paveldėtoją pripažino 1944 m. Vichy vyriausybė. Atkreipkite dėmesį ne de Golio vyriasybė, o ta kuri pati buvo nelabai teisėta ir bendradarbiavo su Hitleriu.
Taigi mūsų karalius Mindaugas II labai neteisėtai buvo išdurtas ir pulko skalbėjos anūkas, dabartinis Monako Princas Alberas II yra sosto uzurpatorius. Ir dar kiek malonaus dėmesio sulaukia šie apsišaukėliai iš tos pačios kvailos lietuvių žurnalistikos, kai turi būti atvirkščiai.
Nors MindaugasII irgi geras veikėjas, jis pretendavo į tokių šalių sostus:
Elzaso - Loreno, Airijos, Albanijos, Monako ir Lietuvos, bet apie tai kitą kartą….