Lietus lyja ir gyvenimas gerėja

Lietus už lango pliaupia ir mano širdis atsigauna. Karščio nepenešamo nebėr, o sausra Rusijoje ir Kazachijoje tęsiasi, todėl gero pasaulinio kviečių derliaus nebus, o Europos kviečių derliaus dėl lietaus taip pat nebus, mano pavasarį prakeiktas kviečių fondas(oi teisus buvo redaktorius Aurelijus kažkada, įdomu ką pasiūlys pirkti rudenį) kyla aukštyn kaip Gagarinas 1961 metais, ten kažkur į kosmosą, todėl Uzbekijoje kasdien galėsiu važinėti taksi už du tūkstančius somų, ir valgyti vynuoges damskije palčiki, liulia ir salotas ačučiuk, dar salotas su mėlynuoju baziliku, na jūs mane supratote…. dukra perstojo į kitą aukštąjį, vien anglų jai nepakanka, vasarą baigia italų kursus, ji dar išmoks kokias šešias kalbas ir bus eurobiurokratė, na mano galva tikrai pasieks savo, tai yra tamsiaplaukį kokį su nosimi kuprele, Balkanų moteris nemaištinga kažkokia, vadovauja naujam mažosios kambario remontui , renka spalvas ir tapetus, remontai matyt raminančiai veikia moteris, bet amžino remonto būklė yra sunkiai pasiekiama, algos lyg ir bus daugiau, lietus lyja ir gyvenimas po truputį po truputį gerėja. Kiek nedaug lietuviui reikia – lietaus…

Mažoji šneka savo kalba ir labai gerai auga, ta prasme įdomiai ir gražiai, bet maža. Laikas nuo laiko tai primenu Balkanų moteriai kaip priekaištą. Ji šoka į akis, kad tėvas senas, no no atsakau, vyrų senų nebūna, žiūrėk į savo miniatiūrinius genus geriau…

Moralas - pensijos sulauksiu, nors ir kiek padidintų tą pensijinį amžių.