2010 m. liepos 10 d., šeštadienis

Makdonaldo pralaimėjimas

Makdonaldas pas mus atėjo anksti dar kapitalizmo aušroje, bet taip ir liko kapitalistinio gyvenimo paraštėse – prie geležinkelio stoties(labai patogu narkomanams nurodant kur dalinami nemokami švirkštai – prie makdonaldo) arba žirmūnuose su fabijoniškėmis kas beveik tokia pati nelaimė.
Taigi makdonaldas šiandien pralaimi kebabams santykiu 1 prie šimto. Ir dar aš paprognozuočiau, kad santykis keisis rytietiško gardumyno naudai. Bus suvalgoma tūkstantis kebabų ir vienas makdonaldas 2030 metais.
Galiu paaiškinti kodėl. Graudžiai atrodo MK išnaudojami žmonės ir perdėtas jų susirūpinimas higiena. Užeik į bet kokį MK. Maistas higieniškai supakuotas, nususintas, dešimt mergaičių visą laiką kažką valo ir dar net prievartingai šypsosi kai pavalę paduoda mums burgainį. Susidaro toks įspūdis kad vien ateidamas valgyti į MK įneši baisią disharmoniją į jų sukurtą sterilų pasaulėlį.
Gi kebabinėje visiškai atsipalaidavusi be jokių dirbtinių amerikoniškų šypsenų mergina, krapštydama nosį, mėto ranka į tavo būsimo maisto vidų kas papuola iš pigių plastmasinių dubenėlių aplinkui. Jauti kad žmogus dirba kiek nori ir kaip nori. Jauti jos vidinę laisvę visais higienos bei receptūros klausimais. Ir kebabas bus kaskart kitoks, įdomesnis. Nes nežinai ką šiandien kebabinės mergina krapštė dar be savo  nosies.
O ir pati kebabinių dislokacija yra pagirtina. Paprastai susirandamas pats labiausiai apleistas pastatas tame rajone arba labiausiai įtartina dėželė su durimis. Ir ten pradeda klestėti smulkusis verslas. Tiesiog balzamas ant dūšios Kreiviui ir Kubiliui, kad kiekviename šūde verslo inkubatoriuje galima suvynioti kebabą vystyti verslą.
Mes už laisvus žmones, mes už kebabus. Ne - biurokratizmui maiste.

Komentarų nėra: