Šeši nelaimingi direktoriai ir Vamzdis

Tikras atsitikimas apie šešis nelaimingus direktorius.
Bet paremtas dar senesniu tikru pasakojimu apie Vamzdį iš Tauro bravoro į Tauro Ragą. Dar kai stovėjo Lukiškėse Leninas ir rodė ranka į didžiausią Europoje alaus barą visi ten patekę išgerdavo tiek alaus, kad niekas ir neabejojo, kad po Aludarių gatve yra Vamzdis tiesiai iš Tauro alaus daryklos ir teka tuo Vamzdžiu alus net putodamas. Nes kitaip neprivežiosi alaus tiekai ištroškusių vyrų. Mašinų visame Vilniuje neužteks.
O Tauro alaus daryklai vis būdavo blogai su direktoriais. Keisdavo juos dažnai. Kiekvienas naujas direktorius atėjęs į bravorą tik atsisėdęs krėslan paliepdavo griausmingu balsu :
- Nūūū, rodykite man tą Vamzdį.
- Nėra Vamzdžio, - atsakydavo drebantys pavaldiniai, - nėra, pasakos tai ir išmislai...
Susimąstydavo tada eilinis direktorius, galvodavo savaites, po to apeidavo visus rūsius, belsdavo sienas ir vėl liūdnai žiūrėdavo į tolį. Tada jau laukdavo pavaldiniai kad bus tas kas būt privalo. Išmesdavo direktorių ir ateidavo naujas ir vėl reikalaudavo Vamzdžio...
Taip pasikeitė šeši nelaimingi direktoriai. Tada atėjo pats gudriausias, pats direktoriausias iš visų. Apsižvalgė, nieko neklausinėjo ir iškėlė bravorą iš Vilniaus toli į šiaurę. Taip jis ir liko direktoriauti, o Vilnius prarado savo garsiausią bravorą...