Anglosaksocentriniame pasaulyje arba palyginimo liūdesys

Mes nelauktai ir netikėtai iš rusocentrinio pasaulio persikėlėme į anglosaksocentrinį pasaulį. Tad galime lyginti. Londonas tampa jaukesnis už Maskvą. Naujame pasaulyje retas girdėjo Meistrą ir Margaritą, ir visai nežino 12 kėdžių. Meistras ir Margarita dar išverčiama, o 12 kėdžių vertėjas anglų kalbon yra visiškas našlaitis-pamestinukas. Teko skaityti vieno vertėjo blogą apie beviltiškas kančias verčiant Ilfą ir Petrovą į anglų kalbą. Nes arba dabartinis anglosaksas nieko nesupras arba neperduos to neperduodamo Ostapo pragyvenimo lengvumo.
Taip ir su knygų reitingais(na tie kur mirsi žiauriai bekultūris jei neperskaitysi tiksliai to reitingo rekomenduojamo knygų šimtuko). Kažkada peržiūrėjau vos ne keliolika tokių reitingų. Iš egzotiškų šalių bus Tolstojus, Markesas ir Rušdis, na dar keli varliaėdžiai, bo artimi, tik iš už Kanalo. O visų kitų ir nėra anglosaksiškame pasaulyje. Politiškai korektiškai visi kiti bus kur nors bibliotekose, simpoziumuose, konferencijose. Bet ne skaitytojų galvose. Anglosaksų pasaulio galvose kaip ir anksčiau iš Rytų Europos bus tik Drakula.
Bet ką aš čia apie kitus. Mumi kas? Mumi likęs abiejų pasaulių palyginimo džiaugsmas: tiesos nėra, ir mūsų nėra nei aname nei naujame pasaulyje. Tad gal tiksliau pavadinti tai palyginimo liūdesiu - toks buožgalvių kapanojimasis šiltoje gegužės balutėje, kuri išdžius liepos mėnesį...