Piktasis nykštukas

Tolimame šalto krašto urve gyvena toks piktasis nykštukas. Piktas jis bo visiškai durnas, nykus ir be lašelio fantazijos. Net nykštukės nesusiranda. Bet jis toks vienas nenori būti, jis piktdžiugiškai ploja savo plaukuotais delniukais kai randa draugų – pasekėjų. Draugų pas jį padaugėja per Kalėdas ir Naujuosius Metus. Prieš Kalėdas nykštukas paleidžia SMS ten prirašęs tų pačių iš praeitų Kalėdų žodžių - Kalėdos, varpeliai, žvakutės, eglutės bei norai ir tada labai džiūgauja, kad ne vienas jis toks ant šio svieto. Mat po geros dienos tie SMS paplinta kaip gripo virusas po visus telefonus ir visi Lietuvoje suvienodėja su piktuoju nykštuku.