2011 m. spalio 26 d., trečiadienis

Koplytstulpis stadione

Dabar vakarais stadione kovoju su visokių mistinių sportų treneriais kaip braliziškos imtynės, muai tai, kažkokia atletika(pats vyrukas negalėjo rišliai paaiškinti sunkioji ar lengvoji, nuuu... atletika), tie nachalai pasiima originalius pavadinimus ir dar renka pinigus bei vilioja mano regbistus savo sportais. Na bet mes kol kas atsilaikome. Regbis vis dar patrauklus jaunimui.
Štai vienam  kolega sportininkas galva nuskėlė pusdantį per treniruotę. na va galvoju, jau kapiec, šito nebematysiu, mama nebeleis. Ir tikrai savaitę neleido. Vakar žiūriu atėjo, sakau parodyk dantis, gal tai ne jis(man juk 50, painioju veidus vardus), tikrai danties pusės nėra, bet tėvai jau leido. Tada jam sakau nusipirk  būtinai kapą(tokia dantų apsauga). Ai, sako, jau nebereikia...Gavo nuo chebros pravardę - Bedantis.
Pravardžių šiaip gausėja. Blogai žaidžiančius ir kurie dar neturi regbinės orientacijos vadina zombiais. Vieną treniruotę pravedžiau kampaniją - nesikeik aikštėje, tai jaunimas pagalvojo  žodis zombis irgi keiksmažodis.
Vienas iš mano komandos, nekoplytstulpis
Žiūriu vakar šaukia vienas ant  kito - koplytstulpi tu, koplytstulpi(vietoj zombio). Vau, kaip gražu pasidarė. Kampanija suveikė. Žmogus be orientacijos aikštėje - koplytstulpis. Tiesa buvo ir tokių, kurie nesuprato kas tai do daiktas - koplytstulpis. Tai vienas gudresnių paaiškino:  na maždaug, vo - bažnytkaimis.
Rašyti komentarą