Šiandien buvau sutikęs daug senų giminaičių. Kalbėjome apie pokarį, skrebus ir Staliną.
Stalino portretus kiekvienoje klasėje puošdavome pataisais. Neturėjome pavalgyti, tėvai lageriuose, neturime šiltų rūbų, bet portretus pataisais puošdavome.
Į Vyžuonų skrebus ėjo miestelio nevykėliai. Atvažiavusių nebuvo. Pamenu tokį pravarde - Metras, Pusė Metro. Kodėl taip? Šlubas buvo, viena koja darė žingsnį metro ilgio, kita - pusę metro. O po to vaikščiojo išdidus, jau su šautuvu. Liaudies gynėjas. Tpfu...
Kodėl skrebai, o ne stribai? Taigi viską iš žmonių suskrebendavo. Išvežtų turtą sulėkdavo vežtis. Po to pragerdavo tuos pinigus. Vyžuonų miestelį taip ir sudegino girti skrebai.
Tauragnuose tai savo skrebą nušovė. Skrebą palaidojo. Naktį kažkas iškasė ir prie klaimo atrėmė su užrašu - Tokių žemė nepriima. Taip du kartus. Palaidoja - iškasa. Po to kur dėjo to skrebo lavoną ir nebežinau...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
4 komentarai:
taip ir liko stribai/skrebai anapus kolektyvinio pakantumo ribos
taip ir liko stribai/skrebai anapus kolektyvinio pakantumo ribos
Taip...
"Istrebitel" - stribas, tai visoj Lietuvoj prigijo.
Mūsuose dabar vadinamus partizanus, sovietmečiu vadintus banditais arba geriausiu atveju- miškiniais, vadindavo žaliukais. Nuo žodžio - žalias, na kad miškas žalias.
Rašyti komentarą