2011 m. spalio 17 d., pirmadienis

Mažė gelbėjasi

Mažę skubiai paguldėme į ligoninę. Noro virusas. Buvo visai blogai, tai ji buvo pajungta prie lašelinės intensyvios terapijos skyriuje. Tai maždaug reanimacinė. Vargšė buvo pririšta prie lovos ir pajungta lašelinė. Tėvai pirmą parą neįleidžami.
Bet mažė kieta. Gelbėjosi pati. Išmoko garsiai šaukti "teta sisi" "teta gerti", ir net kai jau tėvai buvo šalia, garsiai ir raiškiai šaukdavo tetas. Bei  prakalbo prancūziškai. Matyt tetos šnekėjo tuteišiškai ar dar kokia mažei nežinoma kalba, tai ji sugalvjo vartoti prancūziškus bonžiur, mersi, orevuar, sil vu ple(vasaros  Belgijoje aidai), kad geriau  kontaktuoti su slaugėmis. Jos mažas protelis suveikė taip - jei žmonės kalba neaiškia kalba, tai irgi reikia vartoti tą užsienietišką kalbą kurią mokame.
Kai išsinešėme iš intensyvios terapijos mažąją  prancūzę skyriaus personalas ilgai žiūrėjo  pavymui. Tokių kietų 2,5  metų mažylių dar nematė...
Rašyti komentarą