Casa Rossa. N-18

Tikiuosi nepilnamečių skaitytojų nėra, tad lengvai prabėgsiu per kažkada matyto šou Amsterdame vaizdus.

Šou stebėjome su draugeliu bei su darbščiaisiais japonais, net ir nepadorių vaizdų įstaigoje pavadinimu Casa Rossa jie ne tik žioplinėjo, bet ir darbščiai užsirašinėjo ką mato, nors bet kuriam Žemės gyvūnui tai buvo savaime suprantama.

Viena jau senyvoka moteris su bananu atlikinėjo įvairius veiksmus bei kabinėjosi prie japonų, japonai nuo jos su bananu traukėsi. Po to darė tą patį net su degančia žvake.

Po to kareiviškai apsirengusi moteris nusimetė fašistiniu būdu rūbus marširuodama. Buvo per daug fašistiškai sportiška, nepatiko moteris be būtino minkštumo. Bet japonai pritariamai ją užsirašė.

Dar įvairiais būdais po sceną lakstė ir lankstėsi skirtingos nuogos moterys, bet jau darėsi nuobodu, tad sukulminavo muzika. Supratome – svarbiausia šou scena.

Į sceną išėjo labai liūdnas vaikinas. Su kiek linksmesne mergina, mergina labai greitai nusirengė ir labai greitai privertė vaikiną susidomėti jos kūnu. Ji tai darė burna. Tada flegmatiškas vaikinas padarė tą merginai, kam iš esmės ir yra sutvertas gamtos. Darė tai tokia pačia išraiška kaip ir prieš tai kol atseit ja susidomėjo. Merginai atrodo buvo smagiau. Net japonai neberašė, ir kai vargstantis aiškiai vaikinas baigė kiek padvejoję pradėjo skaičiuoti kalkuliatoriais.

Mes su draugeliu irgi susižvalgėme. Kas 45 minutes šou ir kiek šou per vakarą? Iš reklamos prisiminėme, pradžia apie 17 val ir pabaiga vėlai naktį. Apie 12 pasirodymų mažiausiai. Kas vakarą? Japonai irgi tą patį matyt suskaičiavo ir parodė vieni kitiems kalkuliatorius. Visi svarstydami variantus čiaupėme lūpas ir niūriai tylėjome.



Iš Casa Rossa mes su japonais išėjome susimąstę...apie kulminacinės scenos vaikiną galvojome dvejopai: buvo šiek tiek jo gaila flegmatiškai vargstančio kas vakarą tiek kartų su ta pačia, bet iš kitos pusės... dvylika ir daugiau kartų kas vakarą...ėhė...