Iš sovietikos: SSB

Taip tokia  fašistine abreviatūra SSB Tarybų Lietuvoje buvo vadinami studentų statybiniai būriai. Geriausiai  uždirbdavo išvažiavę Jakutijon ir Jakutijos SSB galėjo patekti tik rimčiausi komjaunuliai ar šiaip kieti vyrai. Likimo ironija: į Jakutiją veržėsi visi lietuviai studentai ...

Ne tokie kieti  dirbdavo Lietuvoje. Bet irgi kai kurie užsidirbdavo šiek tiek. Teko ir man statyti fermą Molėtų rajone. Šiuo metu  visiškai įsitikinęs, kad ji jau seniai sugriuvusi. Kodėl?

Ilgai neaiškinsiu, bet aš vadovavau kolonų ir sijų, tai yra pagrindinių fermos konstrukcijos elementų,  montavimui.

Kaip jau visi žino balsą ir kūną turėjau didelius, keiktis mokėjau, tai statybų vadovas, kuris turėjo kelis objektus ir mažai laiko, mane parinko grandies vadovu, sakė brėžinius skaitai, stropuotojo pažymą turi, su žmonėmis susikalbi, montuosite.  O aš ir sutikau, vis geriau nedideliu viršininku būti, o ne betoną šiupeliais tampyti.

Gavau du žmones – kranistą, kuris neišlipdavo iš krano, nes tada griūdavo ir nepaeidavo bei  suvirintoją Svarsciką. Svarsciku vadinome, nes dantys buvo išpuvę ir vietoj norėto prisistatyti solidaus  - aš svarščikas -   jam tepavykdavo pasakyti  - as svarscikas.

Tada visai blaiviai (nes tik toks vienas  ir buvau iš jų) paklausiau:

-         Tai ką darom, vyrai?

Nes tikrai nežinojau ką šiems statybų vilkams  suvadovauti. Tai jie pasakė brėžinius nelabai mėgsta, aš turįs skaityti juos ir pirštu parodyti kurią siją  dabar ir kuriuo galu kelti. Jie pakels ir privirins.

Kolonos su sijomis buvo netvarkigai išmėtytos po didžiulį lauką. Vizualiai galėjau jas vienu ypu aprėpti tik iš aukštai. Tad užsikabarojau aukštyn, kur vyko montavimas ir ten viena ranka laikydamasis už kažkokios sijos kita ranka varčiau brėžinius ir iš viršaus ieškojau akimis kuri sija panašesnė į brėžinyje nurodytą. Po kelių valandų supratau, kad yra tik trys jų rūšys ir pagavau kartojimosi sistemą, tad galėjau nulipti ir atsainiai reguliuoti savo vyrus jau apačioje, pavėsyje,  kaip tikras Svarsciko ir kranisto viršininkas.

Po savaitės jau net iškeikiau  patį statybų bosą, nes  sijos  buvo užvežtos ne tos, kurių man reikia.

Po mėnesio pastatėme visą kolūkinės  fermos karkasą. Tik fermas jau montuoti  atvažiavo rimtesni vyrai ir sukrovė sėkmingai jas ant mano sijų bei kolonų.

 Karkasas stovėjo.

Tada padarėme kitus smulkesnius darbus.

Ir karkasas vis dar stovėjo. Man net gerus pinigus sumokėjo. Nes karkasas vis das stovėjo.

Taip aš visam gyvenimui užsikabinau už viršininkavimo. Nes man patiko. Rodai pirštu ir rėkauji, o karkasai stovi.

Na bet šiais laikais jau  manau tikrai  sugriuvo manoji ferma, nes taip negali būti, kad tik vieną kursą aukštosios baigęs studentas sugebėtų sėkmingai vadovauti fermos karkaso sumontavimui. Ir Landsbergis juk griovė kolūkines fermas