Ramūs sodai

Balkanų moteris mane sugundė nakvoti kelias  naktis sode. Ramu, gamta, pailsėsime.
Keturi kaimynai bulgarkėmis visą šviesią paros dalį pjaustė kietas medžiagas. Po to bandė prikalti jas. Jos nepasidavė. Jie pasakydavo tada ką galvoja apie tas medžiagas.
Vienas kaimynas kaip pasakojo namelį taip pertvarko  dešimt metų kasdien ir niekas dar nepamatė akivaizdžių rezultatų. Bet bent jau negeriantis.
Alkani šunys lojo kai mes kepėmės dešreles lauke. Ir liūdnomis akimis  tiesiai  į mūsų sažinę stovėjo prie tvoros kol valgėme.
Lėktuvai iš Vilniaus oro uosto riaumojo pavydetinai dažnai lyg patvirtindami gerą liberalo Masiulio  darbą.. Irgi visu šviesiu  paros metu.
Karštos diskusijos kaip geriau apdirbti žemę reguliariai kildavo pas kaimynus ir pas mus.
Aš nemoku kasti žemės. Nors atrodo kitame sode visai tikdavo. Net malkas ne nuo to galo deginu.
Piktžolės gudrios ir gyvai slepiasi kai ateini jas rauti.
Mažė kokis šešis kartus parvirto ir stipriai susižalojo du kartus.
Kirvis ne sandėliuke, o voliojasi tankioje žolėje  ir grėblis ne sandėliuke, o kabo ant medžio su tankia lapija kažkodėl pakabintas.O man užduotis juos rasti.
Vienžo supratote - gamta, ramu, pailsėjome...
.