Geopolitinė
situacija Rytų Europoje
Gal kiek plačiau
papasakoti reiktų apie geopolitinę
situaciją mūsų herojaus gyvenamu laiku
Rytų Europoje.
1204 m.
Šviesiausioji Venecijos respublika pakiša visiems mums ir galų gale sau baisią
kiaulystę – organizuoja kryžiaus žygių
dalyvių rankomis Konstantinopolio okupaciją. Bizantija po šio Vakarų akibrokšto
jau niekada neatsigauna. Dar vegetuoja
kelis šimtmečius iki sutriuškinimo 1453 metų. Lietuvai - ir tai labai įdomi tiesa
- tai buvo naudinga. Į šiaurę
virš Juodosios jūros atsiranda politinio hegemono vakuumas ir vietoj Bizantijos
laisvą nišą užpildo Algirdo bei Vytauto
pulkų maršai iki Juodosios jūros ir į Krymo pusiasalį tvarkyti įvairių vietinių reikalų.
Krikščioniškasis
pasaulis mato artėjančią katastrofą. Bizantija silpsta, likęs vos gabalėlis iš
kadaise galingos Romos imperijos ir
pavojus krikščionims kyla iš jaunos kylančios
Osmanų jėgos. Krikščioniškasis pasaulis bando laikas nuo laiko surengti
eilinius kryžiaus žygius gelbėti kas liko iš jų pasaulio Rytuose. Tie
vėlyvieji kryžiaus žygiai gelbėti
Konstantinopolio beveik mums nežinomi. Bet pralaimimas 1396 m Nikopolio mūšis,
kur žūsta prancūzų riterių žiedas, pralaimimas 1444 m Varnos mūšis su tragiškai
(ir labai neaiškiai) ten pasibaigusia jaunučio karaliaus Vladislovo
Varniečio Jogailaičio istorija. Tame mūšyje vadovavo bet liko gyvas klastingasis vengrų Hunjadis, kurio sūnus Motiejus
Korvinas vėliau suvaidins lemtingą vaidmenį Drakulos gyvenime. Varnos mūšyje
galutinai pražudomos Vakarų galimybės padėti Konstantinopoliui. Osmanų sultonai
veržia žiedą aplink Konstantinopolį, Rytų krikščionybės forpostą.
Tai šitame politiniame
katile verda nuo mažų dienų ir mūsų herojus Vladas. Jis su broliu Radu, kuris
gauna vėliau Gražiojo pravardę, patenka į Osmanų rūmus kaip tėvo atgavusio
Valachijos valdymą turkų dėka įkaitai.
Radu pas Osmanus pritampa. Netgi tampa
būsimojo Mehmeto Fatiho,
Konstantinopolio užkariautojo, turkų didvyrio, mylimuoju ir favoritu. Vladas
tokiu vaidmeniu nesitenkina ir jam sultono rūmai niūri belangė ir amžinas
keršto troškimas. Jis visam gyvenimui įgyja
Edirnėje neapykantą turkams. Jei
besileisčiau šioje vietoje į
visokius sadomazochistinių nukrypimų aiškinimus, tai Vlado polinkis žudyti
priešus pamaunant ant kuolo gal ir yra iš to laikotarpio. Nepatiko tie turkiški
sultono žaidimai Vladui .
O Radu patiko.
Tad broliai tampa priešais iki mirties bei abu kandidatais valdyti Valachiją..
Tik Radu Gražusis turkų statytinis, o Vladas kaip ir pats sau..
Nors iš kitos
pusės nusikaltėlio pamovimas ant kuolo gana įprasta procedūra aniems laikams ir
net mūsų bajorai Ukrainoje bemalšindami
sukilimus maištingame kaime ar miestelyje sėkmingai pamaudavo ant kuolo
kelias dešimtis negerųjų tvarkos ardytojų ar šiaip maištautojų.
Reformuotojas
Bet grįžkime prie
Vlado III. Jis atgavęs Valachijos valdymą
pradėjo rimtas ekonomines ir karines reformas. Stiprino valstybę,
stiprino kariuomenę. Reformuotojo likimas visada aiškus. Jo niekas nemėgsta .
Iš to laiko iki šiol gyva tokia rumunų legenda.
Drakula sutinka
valstietį su labai prastais ir per trumpais marškiniais. Iškart išsikviečia jo
žmoną ir paklausia ar linų jos vyras
nepasėjo? Ne, sako moteriškė, pasėjo ir
išaugino. Tai gal tau, moterie, rankos kojos ligotos, dar paklausia Drakula.
Ne, sako moteriškė, sveika aš. Tai, sako valdovas, mirties bausmė tau, tokiai
negerai moteriškei. Viską turi, o vyru nepasirūpinta.
Dar pasakoja
legendos, kad Drakulos valdomame mieste centrinėje aikštėje vandens atsigėrimui
buvo padėta auksinė taurė ir niekas jos
nedrįsdavo pavogti.
Kaip matome toks savotiškas reformuotojo Drakulos
analogas mūsuose šiais laikais būtų ekspremjeras Kubilius. Kas jį bemyli?
Taigi
reformuotojo niekas nemėgsta. Jo nelaimei
ne tik turkai buvo jo priešai. Jis užsiveisė ir įtakinguosius saksus su kilmingais bojarais sau į priešus,
kai panoro juos apmokestinti. Saksai Transilvanijoje atsirado XIII amžiaus
pradžioje kai Vengrijos karalius sugalvojo buvusias dykras paversti žydinčiais
kraštais. Tam leido įsikurti pas save kryžiuočius krašto gynybai bei
vokiečius (saksus) miestams klestėti.
Tiesa vėliau po 25 metų susivokęs vengrų karalius kryžiuočius išvarė jau dabar tiesiai prūsams ir
lietuviams ant galvų. Bet saksai liko.
Kad jums būtų
aiškiau tai dabartinę Rumuniją sudaro trys didelės istorinės žemės. Rytai – Moldova. Pietvakariai ir
pietūs – Valachija. Šiaurės vakarai ir centras – Transilvanija. Pačioje
Transilvanijoje valdė trys tautos – saksai (jau minėti vokiečių atsikėlėliai,
jie organizavo tokią valstybę valstybėje – Zibenburgeną), sekleriai (tokie
vengrų pasienio kazokai, kaip ir atskira tauta) bei patys vengrai. Taip
susikūrė taip vadinama Unio Trium Nationum. Tai šios trys elito tautos ilgus amžius lėmė Transilvanijos politiką,
o rumunai arba valachai buvo vargšai valstiečiai, žemiausia beteisė visuomenės klasė.
Taigi Vladas
betvarkydamas savo valstybę prisiveisė
priešų. Tie kaip gebėjo taip ir kenkė. Bojarai rezgė sąmokslus ir parsidavinėjo
kaimyninių valstybių valdovams. Saksai organizavo informacinį karą Europoje
prieš Drakulą. Bremas Stokeris ir rėmėsi daugiausiai tais saksų pamfletais rašydamas savo romaną. Meistriškai matyt kariavo informacinį karą tie
saksai, jei jų kūrinėliai su paveiksliukais darė įspūdį ir po 500 metų...
Vladas
ir Steponas
Kitas
reikalas į kurį įsivelia Drakula yra jo
pusbrolio Stepono Didžiojo (1429-1504)
pasodinimas į Moldovos sostą. Toks
veiksmas buvo prieš lenkų ir lietuvių interesus – Moldovos įpėdinystės karai ir Steponas buvo
nemūsų kandidatas. O Vladas III
suteikia kariuomenę Steponui grįžti į
Moldovos sostą. Taip Drakula atvirai
stoja prieš lenkus ir lietuvius. Dar vienas originalus ryšys su Lietuva.
Visą gyvenimą
bendraamžiai pusbroliai eina lyg ranka rankon. Abu aistringi krikščionybės gynėjai, abu nenumaldomi turkų
priešai. Ii šiol Bukovinoje yra išlikę UNESCO saugomi puikūs Stepono statyti
vienuolynai. Jų tapytomis išorinėmis
sienomis Humore ir Voronece pats žavėjausi. Ir mačiau pagrindinę nupieštą
idėją. Konstantinopolio žlugimas yra
biblijinė katastrofa. O turkai visi iki
vieno eina į pragarą (taip ir nupiešti vargšeliai, su baltomis čalmomis visi
iki vieno organizuotai krenta į raudoną pragaro liepsną). O mes saugosime tikėjimą čia ir dabar. Čia išliks Bizantija. Spalvos iki šiol ryškios, idėjos aiškios.
Stepono tėvas
priglaudžia sosto netekusį Vladą savo dvare, Steponas išveja Radu Gražųjį iš
Valachijos sosto, Steponas ištraukia Drakulą iš Motiejaus Korvino kalėjimo, galų gale abu naudoja tą
pačią išdegintos žemės taktiką prieš gausesnes
turkų pajėgas ir abu panašiai
griežtai tvarkosi savo valstybės viduje.
Ir tik kokia likimo ironija. Kokia absurdiška likimo
ironija. Steponas Didysis (Stefan Cel Mare) tampa stačiatikių šventuoju, dviejų
šiuolaikinių valstybių Moldovos bei Rumunijos oficialiu herojumi, veidu ant valstybių banknotų bei
pašto ženklų, o jo pusbrolis ir
idėjinis brolis bei viso šventojo gyvenimo bendražygis Drakula – garsiu
vampyru bei suvenyrinių puodelių kvailu paveiksliuku..
Primenu –
Steponas neturėjo Moldovoje saksų.
(bus daugiau)
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą