Nerandu žodžių geriau
apibūdinti savo būsenos nei šios rusiškos O.Mandelštamo eilutės:
Мы живем под
собою не чуя страны
Man lyg ir
kartojasi seni laikai kai buvau jaunas ir sovietinis. Žinia sklinda - atvažiuos ponai iš centro. Ir štai net visko
matę Vilniaus gatvės puolamos tvarkyti ir gražinti. Iš dangaus krenta pinigai ir darbininkai pluša it skruzdėlės.
Primena sovietus - karinio dalinio žolės dažymą žaliai laukiant generolo.
Iš sovietų laikų
pažįstami žmonės drovisi pasisakyti jie prieš gėjų santuokas ar ne. Senas
sovietinis patyrimas verčia nujuokauti
tokias temas į lankas. Geriau patylėti...
Dukros vargu bau
ar susiras gerus vyrus. Nelabai
matyti ūkiškų ir gaspadoriškų vaikinų,
kurie sugebėtų pakelti šeimos rūpesčių naštą. O ir kam ta šeima, jei tos
šeimos ateitis tokia neaiški...
Beveik gėda būti
lietuviu, nepadoru didžiuotis Lietuva. Sunkiai suvokiama naujoji ideologija
diegiama per visus propagandinius kanalus. Aš juk taip gerai žinau
– dar nuo sovietų laikų – kur
propaganda, o kur ne.
Kalbėdamas kai
kuriomis temomis privalai laužyti liežuvį ir nesakyti kaip įpratęs nuo mažų
dienų. Aš pats jau nebe normalus lietuvis
vyras, o kažkoks mistinis heteroseksualas, todėl beveik fašistas. Man
rodės to pačio blogio nešėjos – komunizmas
ar fašizmas. Bet aiškėja , kad neteisinga tokia mano mąstymo kryptis.
Komunistuojančiu
marksistu būti beveik garbinga ir
madinga.
Nejaučiu po
savimi, savyje ir virš savęs savo šalies.
6 komentarai:
Jaunoji karta kitokia. Negerbia jie senukų ir ačiū dievui.
Aš tai žiūriu kaip į Olimpines žaidynes - atsiranda prielaidų apsitvarkyti aktyviau. Galbūt ta inercija išsilaikys ilgėliau. Tai juk gerai. Juk geriau, negu lėšos nusėdančios belekur?
na man tas gatvių avralinis tvarkymas primena sovietų diviziją - tuoj atvažiuos generolas ir davaj dėl grožio nudažome žolę žaliai ...
Puiku! Gal geriausias tekstas pastaruoju metu, na, šįmet. Būsi apkaltintas putinizmu, autoriau, deja :(
Generolą ir dažomą žolę irgi buvau prisiminęs. Bet tiek dar galima iškęst. Man tai vis sukiojas kita mintis: kiek tie gatvių palopymai taip paskubom laikys? Mėnesį?
Tavo susirūpinimas dukrų likimu labai suprantamas, bet kaip dviejų sūnų tėvas ir būsimasis senelis gal galėčiau nuramint: jei rimtai ieškos – ras! Suprantu, neįtikinau. :)
Ir dar. Gaila, kad nepacitavai kitos to eilėraščio eilutės:
Наши речи за девять шагов не слышны.
Man regis, ji irgi visai tinkama dabarčiai apibūdint. Šunys (tinklaraštininkai?) loja, o buldozeris važiuoja toliau.
VG, vargšas Osipas Emiljevičius, kas eilutę po liūdną pranašystę.
Dėl dukrų - jau ramiau.
Rašyti komentarą