2013 m. gegužės 29 d., trečiadienis

Iš emigrantų laifo: trečias konvejeris, Džordžos dainos ir nelaimingas rusas



Ant konvejerio darbas labai nuobodus. Štai pomidorų reikia  spėti sudėti ant sumuštinio lygiai penkias riekutes, bet tik su sveiku viduriuku. Ir konvejeris varo geru tempu, tai nevisos tą tempą  atlaiko. Pamenu buvo viena meksikietė, tai ji niekaip nespėdavo ir ją varė lauk nuo konvejerio. Per ją vis reikėjo stabdyti konvejerį. Tai kaip ji rėkė,  sakė skriaudžia šitie, tai rasizmas ir jokios tolerancijos. Mokėjo šaukti.
Indai irgi negali dirbti, nes kai jie pradeda šnekėti burna, turi atsisukti vienas į kitą ir tada rankos jų nustoja dirbti. Mes  - lietuvės, galime kalbėtis ir net dainuoti kartu. Ir rankos dirba. Taip, dainuojame, nors taisyklės griežtos, bet lietuvėms dainuoti galima. Mūsų supervaizerė indė, bet ji savų nenori prie konvejerio. Ji nori  dirbti tik su lietuvėmis. Ji jau net moka Džordanos dainą – “Nemylėjai manęs”. Traukia kartu. Džordža atvažiuoja į mūsų miestą kelis kartus per metus.
Iš tamsesnių sugeba spėti tik portugalai iš Rytų Timoro. Bet jie per maži. Trečias konvejeris yra žemesnis nei kiti, tai visi portugalai subėga ten. Taip ir dirba tik trečiame konvejeryje, keičiasi, tik vieni eini miegoti į tą pačią lovelę, kiti iš tos pačios lovelės prie trečio konvejerio. Taip timoriečiai išgyvena apie 15 viename kambaryje. Snieguolė ir septyni  nykštukai, tik be Snieguolės. Bet jau jų koks mažumas. Sveria mažiausi gal vos  45 kilogramus. Toks dvimetrinis    lenkas pastūmė kartą timorietį, tai kaip toli jis lėkė, visai mažiukai.. Prie konvejerio pasistato taburetę, tai jei sėdi, kojytės nesiekia žemės. Bet labai draugiški,.tai mes prie trečio konvejerio  niekada nestojame, paliekame portugalams.
Tikrų anglų prie konvejerio nebūna. Bandė du airiai. Tai visi iškart lažinasi kiek jie sugebės atlaikyti, dvi ar tris valandas. Taip ir būna, labai keikdamiesi deda į kojas per pirmą breiką.

Turime net ir rusų. Iš Latvijos. Vienas toks įdomus yra – visą laiką jam nesiseka ir jis vis nelaimingas.Tai jis kartą seniai seniai  buvo pakliuvęs į norvegų kalėjimą. Jam ten patiko. Ten dirbo ir iš kalėjimo dar siuntė apie tris šimtus dolerių kas mėnesį šeimai. Kai jį išleido tai rusas apskaičiavo, kad jam reikia atsisėsti penkiems šešiems metams. Banko koks apiplėšimas tiktų. Be aukų. Tai jis apiplėšė banką ir su pinigais  atsisėdo laukti prie banko durų policijos. Nervinosi, rūkė, spėjo surūkyti  visą pakelį. Norvegų policija prie banko  atlėkė tik po 45 minučių. Rusas gavo tik tris metus kalėjimo. Ir vėl jam nepasisekė. Visi iš ruso juokiasi, kad galėjo dar per tas 45 minutes užkasti banko  pinigus. Tai dabar būtų turtingas ir prie  konvejerio nestovėtų.

Komentarų nėra: