Mane susiranda
istorijos. Aš jų specialiai neieškau, jos pačios kažkaip ateina.
Štai per motinos
dieną vežiojau tetules po tėviškės laukus. Bene per 2 kilometrus nebuvo nei
vieno krutančio žmogaus. Bet istorija atsirado iš už žabų krūvos, kur jos net
nesimatė iš pradžių.
Bevažiuojant antru
bėgiu pro buvusį kaimą viena tetulė suriko:
-
Stok, čia
buvo mūsų koksagyzo laukas.
Iš už žabų krūvos mums sustojus prie
buvusio koksagyzo lauko išlindo senyvas žmogysta su kirviu rankosė ir
tetulės vienu balsu užmiršo koksagyzą:
-
Jasiulionis,
meilužis!!!!
Jasiulionis irgi jas kaipmat atpažino. Tai buvo pačios garsiausios meilės
istorijos Vyžuonų miestelyje Chruščiovo laikais gyvas dalyvis.
Baigusi Vilniaus universitete prancūzų kalbą į Vyžuonų miestelį buvo
nublokšta baisios paskyrimo lemties labai graži prancūzų kalbos mokytoja
Regina. O jos gražiausias mokinys buvo
šis vyriškis su kirviu prie buvusio
koksagyzo lauko. Mokytoja buvo
už jį vyresnė 7 metais. Bet labai graži. Mažame miestelyje buvo nėįmanoma
nuslėpti meilės Mokytoja suviliojo
mokinį. Kilo skandalas. Jasiulionis išėjo kariuomenėn, ir vis rašė laiškus dailiąjai mokytojai. Ir kai grįžo iškart
vedė savo meilės ir prancūzų kalbos pedagogę.
Moterys greitai iškvotė kalbų meilužį. Vaikų turįs ir su Regina, ir su
antra žmona. Antra jau dešimt metų jaunesnė, šypsojosi garsusis Vyžuonų miestelio meilužis. Vaikai yra ir Amerikoje, ir Danijoje, ir
Lietuvoje. Gražiai jis bendrauja ir su
pirma žmona, ir su antra. Bet čia trijuose hektaruose vasarą ūkininkauja
vienas. Tai jam labai smagu pašnekėti.
Reginai tiesa jau 81-eri ir žiemą ant perėjos pervažiavo ją automobilis,
tai sveikata nelabai, daugiau guli.
Tetulėms istorija su gyvais ano laiko personažais buvo saldi lyg
kermošiniai saldainiai per Onos atlaidus. Taip gražiai pasirodo pasibaigė, dar
ir dabar matai vienas kitu pasirūpina. Tikra Meila. Ale labai gražūs abu buvo.
Kai aš pasitikslinu - tai kuriais čia metais buvo - sakė prieš penkiasdešimt. Maždaug. Metų jos nepasakys. Bet
istorija su prancūzų kalbos mokytoja joms
ir dabar kaip gyva. O koksagyzo lauką taip mes ir užmiršome. Reikės kitą
kartą vėl ten grįžti, kad išgirsti....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą