2013 m. gegužės 6 d., pirmadienis

Meilužis prie koksagyzo lauko




Mane susiranda istorijos. Aš jų specialiai neieškau, jos pačios kažkaip ateina.
Štai per motinos dieną vežiojau tetules po tėviškės laukus. Bene per 2 kilometrus nebuvo nei vieno krutančio žmogaus. Bet istorija atsirado iš už žabų krūvos, kur jos net nesimatė iš pradžių.
Bevažiuojant antru bėgiu  pro buvusį kaimą  viena tetulė suriko:
-         Stok, čia buvo mūsų koksagyzo laukas.
Iš už žabų krūvos mums sustojus prie  buvusio koksagyzo lauko išlindo senyvas žmogysta su kirviu rankosė ir tetulės vienu balsu užmiršo koksagyzą:
-         Jasiulionis, meilužis!!!!
Jasiulionis irgi jas kaipmat atpažino. Tai buvo pačios garsiausios meilės istorijos Vyžuonų miestelyje Chruščiovo laikais  gyvas dalyvis.
Baigusi Vilniaus universitete prancūzų kalbą  į Vyžuonų miestelį  buvo nublokšta baisios paskyrimo lemties labai graži prancūzų kalbos mokytoja Regina. O jos gražiausias  mokinys buvo šis vyriškis su kirviu prie buvusio  koksagyzo lauko.  Mokytoja buvo už jį vyresnė 7 metais. Bet labai graži. Mažame miestelyje buvo nėįmanoma nuslėpti meilės  Mokytoja suviliojo mokinį. Kilo skandalas. Jasiulionis išėjo kariuomenėn, ir vis rašė laiškus  dailiąjai mokytojai. Ir kai grįžo iškart vedė savo meilės ir prancūzų kalbos pedagogę.
Moterys greitai iškvotė kalbų meilužį. Vaikų turįs ir su Regina, ir su antra žmona. Antra jau dešimt metų jaunesnė, šypsojosi  garsusis Vyžuonų  miestelio meilužis. Vaikai yra ir Amerikoje, ir Danijoje, ir Lietuvoje. Gražiai  jis bendrauja ir su pirma žmona, ir su antra. Bet čia trijuose hektaruose vasarą ūkininkauja vienas. Tai jam labai smagu pašnekėti.  Reginai tiesa jau 81-eri ir žiemą ant perėjos pervažiavo ją automobilis, tai sveikata nelabai, daugiau guli.
Tetulėms istorija su gyvais ano laiko personažais buvo saldi lyg kermošiniai saldainiai per Onos atlaidus. Taip gražiai pasirodo pasibaigė, dar ir dabar matai vienas kitu pasirūpina. Tikra Meila. Ale labai gražūs abu buvo. Kai aš pasitikslinu - tai kuriais čia metais buvo -  sakė prieš penkiasdešimt. Maždaug. Metų jos nepasakys. Bet istorija su prancūzų kalbos mokytoja joms  ir dabar kaip gyva. O koksagyzo lauką taip mes ir užmiršome. Reikės kitą kartą vėl ten grįžti, kad išgirsti.... 
Rašyti komentarą