2013 m. gegužės 20 d., pirmadienis

Sunki dviejų sodų logistika




Šį pavasarį  mūsų šeimai kliuvo rūpestis dviem sodais. Šį mėnesį soduose viskas sodinama ir laistoma. Vienos dienos pavėlavimas sodinime ar  laistyme yra smūgis visam metų derliui. Tad tikslus savaitgalinis sodinių ekspedicijų  planavimas yra nedidelės Lotynų Amerikos šalies generalinio štabo verta užduotis.
Pirmas abiejų sodų reikalas yra atsifutbolinti mažės. Nes jei veži mažę į sodą, tai tam sode prapuola viena darbo jėga kartu su maže.
Tad mažė skausmingai dalinama. Šeštadieniui mažei  -  vienas sodas, sekmadieniui  - kitas.
Dvi mažės dienos vienam sode – verkiantys  sodininkai kartu su  kai kuriais augalais.
Vyresnioji irgi problema. Sekmadienio rytas yra skausmingas, nes yra po šeštadienio vakaro. Šeštadienį veikiama velniai  žino kas iki velniai žino kada. Ji anksčiausiai sutinka keltis apie dešimtą ir mane iš vakaro prižegnoja visais šventais, kad aš jos anksčiau neterorizuosiu. Deja, kai mes pradedame namie nerimti nuo septynių valandų ryto – akyse stovi nukeipę nuo karščio agurkų daigeliai – vėliausiai  išvažiuojame aštuntą. Vyresniosios reakcija už tas atimtas dvi valandas yra  klaiki. Reikia atsipirkinėti kokiais skaniais  saldainiais...
Kai ekipažai prikomplektuoti jau susipykusių žmonių atvyksta vieton kyla strateginės diskusijos. Apie augalus žino kiekvienas lietuvis  ir turi tvirtą nuomonę. Šiuo metu pas mumi yra du sodininkų tipai. Tradiciniai ir internetiniai. Internete žmonės prirašo įdomiausių patarimų kaip sodininkauti, pvz. spanguoles reikia sodinti pramaišiui  su šilauogėm. Tradicinis sodininkas gi tokio išmislo nėra girdėjęs ir greičiau užsikas save su kastuvu, nei leis tokiai interneto išminčiai brautis į jo sodo sklypą.
Aš tokiu atveju pradedu reikalauti skubiai sodinti kivius kol dar  nevėlu, bei šermukšnių hibridus su juodąja aronija  ir persikus. Tada prieš mane susivienija ir internetininkai, ir tradicininkai. Aš tada greitai atšoku nuo kivių ir įsivyrauja trumpos paliaubos.
Taip ir vargstame. Bet palaipsniui kasmet išziziame vietos vis įdomesniems augalams. Kažkada pradėjome nuo šilauogių, o dabar jau auga spanguolės, abrikosai, trešnės, alyva Rose de Moskou, griežčiai. Trešnės šiais metais taip žydėjo ir užsimezgė tiek vaisių, kad net visiškai  tradicinė sodininkė mano motina pagarbiai atsiliepė apie trešnes, kaip netikėtą progreso žingsnį, kuris baigėsi netikėtai gerai.
Rašyti komentarą