Protų mūšiuose
vyksta tokie finalai, per kuriuos kaunasi
viename ture tik kapitonai. Aš jau vienas nebemoku galvoti, jei šeimos
biudžeto klausimais tai tik kartu su BM
sugebu galvoti, o protmūšių klausimais
tik kartu su komanda ir todėl
tuose kapitonų individualistiniuose pasikapojimuose nežinau
daug atsakymų. Ir komanda liūdnai žiūri į mane, grįžtantį prie stalo. O dar
prieš pat protų mūšį paskambino motina vos neverkdama - rusų tankai jau Lietuvos pasienyje. Ji
buvo pirmoke per 1948 metų trėmimą
(prie jų namų buvo prisirinkę dešimtys polutorkų su užvestais varikliais, bet
neišvežė) ir nuo tada tokios detalės kaip rusų tankai prie Lietuvos pasienio
jos visai nedžiugina. Paklausiau kas tai pasakė. Atsakė - kažkas iš LNK. Apšaukiau, kad to negali
būti, nes NATO, bet pats vėl susinervinau.
Atėjau
protmūšynėn visas apraizgytas nervų. Rusų tankai, kapitonų mūšis. Visada
per proto mūšius geriu alų, bet tądien nutariau kautis su nervais ryžtingai ir
tam paklausiau po kiek konjakas pas juos bare. Yra atsakė, 15 litų už 40 gramų. Kas per mato vienetas 40 gramų,
kuris normaliam vyrui nu niekaip net ant danties....Nuo sovietų laikų žinojau, kad kovinei atakai naudojami
stiprūs alkoholiai mažiausiai nuo šimto
gramų. Arba du po 50 g. Nu jei labai daug kultūros. Greitai sumečiau konjako
šimtgramio kainą, bet nesuskaičiavęs iki galo supratau – niekaip netelpu į
vieno protmūšio biudžetą ir Balkanų moteris tikrai nebeleis manęs į kitą protmūšį, kol nesusitvarkysiu su
biudžetu.
Bet išgelbėjo
mintis – aš gi prakeiktas sovietoidas,
dabar tai vadinama brendžiu. Paklausiau o kaip brendis. Brendis baro meniu jau buvo padorios, beveik biudžetinės
kainos. Nors padavėjai it vilkai sukosi pajautę auką aplink ir primygtinai
siūlė konjaką, aš tvirtai paėmiau 100 g
brendžio.
Kai beveik
išgėriau visą brendį ir beveik apsiraminau, atėjo komandos draugelis, kuris
mane pažįsta 30 metų, užsisakė burokėlių sulčių su žaliomis trejoms
devyneriomis ir ramiai pasakė apžvelgęs mano tuštinamą brendžio taurę – rusų
tankų dar nėra, kapitonų mūšio nebus – atšaukė paskutiniu momentu. Feisbuką reikia skaityti, rašė prieš kelias
valandas.
3,14...
Tai aš vakaro
biudžetą vis tiek perviršijau – paėmiau dar du alaus, nes jau niekaip galva
nebeveikė be standartinės raminančios alaus procedūros ranka – burna (štai ir
čekų rašytojai Hrabalas su Hašeku galėjo rašyti tik gerdami alų), dar brendis,
dar arbata su citrina prie brendžio, dar dalyvio
mokestis. Vėlesniuose turuose kai alus sėkmingai išstūmė brendį iš
galvos jau ir kelis atsakymus teisingus pataikiau.
Atsiskaitymams
atidaviau piniginę vyr.dukrai, kad
žiojėjanti piniginės tuštuma negraudintų širdies. Bet geroji dukra paliko dešimt litų piniginėje, matyt dadėjo
aplinkybių nustekentam tėvui iš savų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą