Viename sode
svarainiai užderėjo gausiai it vynuogės. Rinkti galėjau iškart kekėmis po tris
po keturis vaisius. Iš slėpiningų
virtuvės spintelių Balkanų moteris dar ištraukė nuslėptą buteliuką svaraininės
trauktinės, išbrandintą visus metus.. Žinote
tai visiškas reposado, aged ir VSOP kartu. Išstovėjusi tiek svaraininė įgavo solidžią
konjakinę spalvą. Vos pastebimas drumstumas ir atplaišos man nekelia siaubo –
viskas savo rankomis ir iš savo sodo.
Ir jei yra įkritęs koks prakaito lašelis,
nehigieniškas toks, tai mano nuosavas.
Svarainiai
apskritai yra paskutinis kvapnus sodų pasispardymas. Sodai su jais pasibaigia
ir todėl tai dviguba šventė. Svarainiai
mūsų namuose eina tik trauktinėms ir cukatoms gaminti Jokių kvailų
nealkoholinių kompotų/uogienių iš jų nedarome.
Tiesa, BM
klastingai pasinaudojo mano egzaltuotu
polinkiu svaraininei.. Užspendė į kampą ir aš pasižadėjau pats pripjaustyti keturis-penkis
trilitrinius slovikus svarainių vaisių, kur jie mirks savaitę cukruje sirupo gamybai. Dar
pagalvojau, kad gal tiksliau tai kas vyks
pavadinti užpiltine nei trauktine, bet koks skirtumas. Svarbu sodai
pasibaigia, nugaros dar lankstosi, vienas gyvenimo etapas įveiktas, ir
svaraininės bonka stūkso kaip dar gyvenimo
etapo įveikimo tiksli žymė.
Tą etapą vertinsime
taip:
Koks nors lengvas
reginys per TV sudribus kaip katinui
krėsle ir taurelė gelsvos aromatingos vasaros krištoliniame senoviniame
stikliuke su kojele. Aišku, jei buteliai
bus paslėpti man žinomos vietose.
Jei dalį aromatingos vasaros paslėps BM, tai dar geriau - po metų gausiu VSOP ir reposado svaraininę.
Aromato tą pati gausa, tik spalva
kilnesnė. Svečiams beveik neduodame. Patys išgeriame, juk tai mūsų gyvenimas.
Nes svaraininė
toks dalykas - tiesiog negali
nepasisekti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą