Muziejuje ir pilyje

Muziejai nepadarė jokio progreso. Štai Nacionalinis istorijos. Gal moterytės, kurios ten dirba, tapo  malonesnės. Bet...

3 metų mažei Žalgiiro mūšio maketas labai patiko, kardai, būgnai, papuošalai irgi kažkiek, bet vėl mus palaužė žemaičių trobos imitacija. Turime mes žemaičių kraujo, tačiau ta tamsa  ir tamsoje tūnančios žemaičių  figūros, kurios stūkso ten ne mažiau 19 metų, vėl atbaidė mus nuo muziejininkytės. Pamenu Briuselio gamtos muziejuje taip išgąsdino tik tikroviški milžiniški dinozaurai.  Vyresnioji  patvirtino  lygiai toje pat vietoje išsigando būdama mažės  metų. Muziejų palikome po 15 minučių verkdami. Ir dar po tokių triukų žemaičiai nori autonomijos...

Laimei po baisiojo žemaičių pasirodymo mažei patiko keltuvas į Gedimino pilį ir pati pilis. Taip kad  susitikimo su istorija rezultatas 1-1. 

Jogailaitis iš Madeiros

- Kielanowskio tyrimas patvirtina, kad paslaptingasis riteris, Portugalijoje žinomas kaip Henrique Alemão, buvo karalius Vladislovas III. Lygiai taip pat, kaip Colónas Ispanijoje, Alemão kruopščiai slėpė tikrąją savo tapatybę. Net po to, kai vienuoliai pranciškonai atpažino, kad jis yra pražuvęs Lenkijos karalius, atsisakė prisipažinti, kas esąs. Henrique vadino save, kaip teigiama, „paprastu keliaujančiu riteriu“, bet jį sutuokė pats Portugalijos karalius! Dar daugiau – per vestuves Jonas II tapo vyriausiuoju pabroliu, o karalystės diduomenė rodė Alemão ypatingą pagarbą.

Skaitykite daugiau: http://mokslas.delfi.lt/science/kkolumbas-jogailaiciu-dinastijos-palikuonis.d?id=58706833#ixzz1up0nq7iH

Demokratijos pamokėlės

Štai visi mes dabar mokomi per mass media ir kitus galus demokratijos, tolerancijos ir kitų pažangių dalykų. Aš savo laiku irgi esu davęs įvairių pamokėlių žmonėms iš ne ES šalių kaip pas mus daromas verslas ir kaip efektyviai veikia demokratija. Beveik galėčiau žengti smagiu ir pinigingu verslo konsultanto keliu.

Turkas vairuotojas atvežė fūrą prekių tuo nedėkingu momentu, kai visi krovikai buvo kovingai nusiteikę. Atrodo tai sutapo su Violetos atliekama naujo vyro paieška. Taigi krovikai (jei stebėjo Violeta) tuo metu krovė greitai ir piktai. Darbas virte virė, buvo paskutiniai ikikriziniai mėnesiai. Staiga ateina keli krovikai ir sako:

-         Nūū, nekrausime, dūrnas vadyla. Gal geriau duosime į snukį.

-         Kam, - nustebau (pasąmonėje blykstelėjo mintis negi man, už ką, vyrai?)

-         Vadylai, naglas labai...

Supratau - laikas palikti jaukų kabinetą ir keliauti į laukinius sandėlius. Kai atėjau kaip tik turkas vairuotojas birzgino  fūrą tolyn nuo nurodytos iškrovimo vietos. Isteriškai šūkavo kelių kalbų kratiniu. Bandžiau priėjęs išsiaiškinti, bet tik tiek supratau, kad jo vadovas  priimant į darbą liepė neiškrauti mašinos kol nebus sumokėti pinigai. Iškviečiau ekspedijavimo firmos vadybininką. Jis per porą valandų  kabodamas ant dviejų mobilių sugebėjo  įtikinti turkų viršininkus, kad babkės yra pakeliui arba jau sumokėtos, tik bašibuzukai tie  jų banko sąskaitoje nemato. Krovikai rūkė  niūriai kaip tamsūs audros debesys ir žvilgčiojo į laikrodį.

Vairuotojas tylomis išklausė per perduotą mobilų vadų šūkčiojimus ir leido krauti fūrą. Bet fūros nepadavė ten kur reikia, trūko poros metrų. Krovikams teks krauti ir po darbo jei taip stovės fūra. Turkas isteriškai tylėjo ir kratė galvą. Nieko jis nedarys, mašinos nejudins, nebeturi teisės vairuoti.

Vienas krovikas, kuris smarkiai sugadino nervus ir skrandį dirbdamas naftos platformoje, pažiūrėjo į mano veido išraišką  beįkalbinėjant turką  ir pasiūlė:

-         Tai jau gal galima?

-         Dabar jau galima, tik nusiveskite už kampo, kad ne viešai.

Nusisukau, pasėdėjau kelias minutes, žiūrėjau kaip gražiai ošia aukšti medžiai ir čiulba paukščiai. Trys krovikai atvedė po kiek laiko už parankių vairuotoją, besišluostantį rankšluosčiu nosį. Nosis buvo patinusi bei kiek kraujavo. Turkas jau buvo ramus ir tik  kartojo du  klausimus:

-Eto demokratija? Eto Jevropa?

Mašiną padavė ten kur reikia. Mašina buvo greitai iškrauta.

Taigi konsultuoju: ir Europoje kartais galima, jei labai sunku susitarti su kitos kultūros žmogumi ir tai padeda.

Rūpestingo tėvo patarimai

Šiandien buvome nuvežę mažę ligoninėn. Suvalgė ne tą ką reikia. Gydytojai kiek pastebėjo ir paleido vėl namo.
Bet pamačiau  ir daugiau rūpestingų tėvų. Štai vienas tėvas atsakė į paauglio sūnaus prašymą nupirkti kelias knygeles tam laikui kol  gulės ligoninėje:
- Skaityk šitą ir užteks. Dar akis sugadinsi. Gulint skaityti  negalima.
Vot kad būčiau turėjęs tokius rūpestingus tėvus. Nenešiočiau iki šiol akinių bei  namai nebūtų užgrūsti knygomis...

Kazachstanas eina Singapūro keliu

Между тем, по данным телеканала "Мир", в конце апреля в Астане был задержан мужчина, которого стошнило на улице. Административный суд решил, что человек мог сдержать себя, и арестовал его на 8 суток.
iš čia;
http://lenta.ru/articles/2012/05/03/trash/


Šedevralu.
 Kazachstane  prasidėjo kova arši už švarą ir kultūrą viešojė vietoje. Ne tik apsivėmėliai gatvėje gauna baudas ir daboklės kelioms paroms. Gali sėsti už numestą ne vietoje saulėgražą. Įdomu kaip seksis toiau Kazachstanui žengt Singapūro keliu.

Tarptautinis regbis Vilniuje

Gegužės 5 d., šeštadienį, 13.30 val. Vilniuje,
"Vingio" regbio stadione(Vingio parkas)
Europos čempionato - Nacijų taurės
2A Diviziono rungtynės

LIETUVA   -   KROATIJA
Vilniuje retai pamatysi tokio aukšto lygio regbio žaidimą. Verta ateiti.

Katukas, Ausius ir kitos moterys

Visi aplinkui, kurie artimieji, augina katinus. Mes turime sterilią jau seniai katę ir beveik nejaučiame pavasario. Mūsoji katė indiferentiškai taip akimis medžioja pro langą paukščiukus, bet varstomas šaldytuvo dureles vertina labiau nei kvailai lauke straksinčius varnėnus.

Artimieji vargsta su katinas patinais. Štai vyresniosios sfinksas(tiesa išbrokuotas kaip netinkamas veislei) Katukas per šaltuosius mėnesius ruošėsi tapti jutūbės žvaigžde. Visą žiemą vyresnioji jam mėtė baltus centus ant grindų, jis juos treniravosi letenėlėmis statyti  ant briaunos ir tada pagriebęs dantimis nešdavo išdidus šeimininkei. Tokie kadrai jutūbėje sutraukia milijonus peržiūrų. Apimdavo nuoširdus juokas matant sfinksą atliekant tokius triukus.

Bet atėjo pavasaris. Katukui pasidarė per karšta. Jis aptingo ir vienintelis darbas kurį begeba atlikti kai taip karšta  yra šeimininkės pažadinimas  apie šeštą ryto pažaidimui. Bet greit vėl pavargsta ir apie jokias sudėtingas operacijas kaip centų statymas ant briaunos neina jokia kalba. Vyresnei  teks matyt vėl tik vėlyvą šaltą rudenį laukti šlovės ir varinių triūbų jutūbėje.

Bet būna ir blogiau. Štai Balkanų moters kažkada išgelbėtas nuo mirties Ausius išaugo į gražų didingą patiną, kurio jo dvi šeimininkės paniškai bijo. Neseniai skambino Balkanų moteriai ir klausė ką daryt, jas jis terorizuojąs, žymi teritoriją namie šlapimu, visas piktas, drasko  nagais jei blogai paduotas maistas ir jokio vyro nenori įsileisti net per slenkstį. Apšlapina įžengusio į jo teritoriją, kur gyvena jis ir dvi jo moteriškės,  vyro batus iškart.

BM pasiūlė duot su šluota, kad net dulkėtų tas patinas. Nemoka ji švelniai su vyriškiais...

Ausiaus šeimininkės atsakė, kad joms gaila. Jau geriau tegu jis būna valdovas, bet tokio gražuolio jos neskriausią...

Čia ir pagalvojau, yra dar vyriškos giminės sutvėrimų kuriems pasiseke gyvenime. Nepasiliko jų Balkanų moteris, geros moterys laiko tik dėl grožio ir leidžia vadovauti...

Prieduras: senoji Ausiaus išgelbėjimo istorija

http://troyyestroy.blogspot.com/2009/06/balkanu-moterisdvi-siaubo-kupinos.html