Vyrai, tik ne pas pilotus

Varčiau senus dokumentus ir tarp visokių sportinių diplomų radau ir vienos stambios statybinės Vilniaus organizacijos komjaunimo komiteto garbės raštą. Ir prisiminiau už ką…. Už stiuardeses ant kelių ir vyrai tik ne pas pilotus.
Anomis dienomis vyko garsiosios kovos tarp Žalgirio ir CASK. Kaune šansų gauti bilietus neturėjome, bet į Maskvą kažkaip atėjo idėja ir vyrai mane kaip jauniausią išsiuntė organizuoti, davė kelias dienas ir aš grįžau su bilietais ten/atgal 20 žmonių.Viršininkai nustebo, nes nesitikėjo iš tokio beūsio rezultato. Todėl į krepšinį paėmė ir mane. Apie tas kovas tai visi žino, tada dar CASK komplekse laimėjo Žalgiris ir statybininkai(pagal anuos laikus gana turtingi žmonės) įsisiautėjo. Į lėktuvą suėjo dar stačiomis, bet jau lėktuve degtinė liejosi laisvai. Stiuardesės prašė negraibyti jų rankomis(ta prasme ir jokiomis kitomis kūno dalimis), bet po to joms buvo leista apsispręsti. Arba mes siūbuojame lėktuvą arba jūs sėdate mums ant kelių ir po lašelį už Žalgirį. Bandymas siūbuoti lėktuvą(skrendantį, po velnių) buvo įspūdingas, dar judantys vyrai po komandos subėgo į vieną pusę ir stiuardesės vieningai sėdo ant kelių. Tada tautai atėjo mintis įpilti ir pilotams, vyrai juk vargsta, nuo pat ryto negėrę nė lašo degtinės. Stiuardesės, kurios buvo pasprukę nuo kelių, vėl grįžo atgal:

- Vyrai, darot ką norit tik ne pas pilotus.

Kadangi statybininkų fantazija ką daryti su stiuardesėmis buvo tik įpilti dar, tai jos išsvyravo iš lėktuvo lygiai taip pat linkę laikytis už vertikalių paviršių  kaip ir kiti keleiviai.
Kelionės atsiminimai visoje organizacijoje buvo tokie stiprūs, kad vadai išrašė man premiją, liepė komjaunimui duoti garbės raštą ir dar žodžiu papildė – dirbsi pas mus, sugebi.

Gyvenime skraidžiau po Amerikas ir po Azijas, bet niekada neteko taip audringai – su lėktuvo siūbavimu ir stiuardesėmis ant kelių. Šių laikų nuobodžioje aviacijoje pirmiausia saugumas ir tvarka, o fantazijos trūksta...