2011 m. balandžio 14 d., ketvirtadienis

Genetikos mokslo paneigimas, vėl…

Mūsų su Balkanų moterimi dukra auga gražiai. Ta prasme spalvingai – išsitepa dažais iki ausų(mėgiamas sportas), taip pat dažais stengiamasi ištepti vsia kas papuola po ranka bėgant kuo skubiau ir per visus kambarius nuo tėtės.Taip pat alergija katei papildė spalvų paletę ant mažylės kūno. Atsirado ryški raudona ir kiti nekasdieniški odos atspalviai. Todėl gyvūnas bus tremiamas. Šiaip liūdna, jau buvau prie jos įpratęs. Prie katės, tikiuosi nepagalvojote apie Balkanų moters trėmimą.


Ta proga Balkanų moteris apkaltino mane blogais genais. Viskas kas gerai - veido bruožų smulkumas, gražumas, judrumas, atsparumas ligoms Uzbekijoje, pomėgis keliauti bei šokti, muzikalumas – yra tiesia linija paveldėta iš jos balkaniškos tautos. Tuo tarpu polinkis į alergiją, bloga oda, silpnos akys, lietuviškoji netikėtai užpuolanti melancholija, noras prieštarauti iš anksto žinomai teisingai nuomonei – visa tai iš tėtės ir lietuviškų genų.

Pabudo man sveikas nacionalinis išdidumo jausmas. Ką čia dar be gėjų, vegetarų, NK95, feminisčių fronto dar ir Balkanai mus niekins.

Išdrįsau paprieštarauti, kad genai perduodami po lygiai tiek geri, tiek blogi. Tiek tėtės, tiek mamos po lygiai. Bent jau taip galvoju pasiremdamas savo skūdniomis genetikos žiniomis.

Balkanų moteris atsakė, nereikia man tavo genetikos, aš kaip mama matau ir jaučiu – iš kur gėris ir iš kur nelaimės.

Ech, pagalvojau, o juk žinau tokius laikus vienoje valstybėje, kur irgi buvo neigiama genetika kaip pseudomokslas. Ir kuo tai baigėsi?
Rašyti komentarą