Naktimis žmonės miega?

Bet ne visi.


Aš oficialiai lyg ir miegu nuo dešimt iki pusės septynių, bet su didelėmis pertraukomis ir guviai.

Pirmiausia prieš dešimtą jau pradedu nervintis, ar leis man pamiegoti šiąnakt. Ir aišku – ne.

Vakare kai jau snūduriuoju priskrenta Balkanų moteris, ji dabar pasidarė pati sau kelionių agentūra. Mes pagal jos planą jau važiavome ir planavome kelionę po Pietų Siciliją, Ukrainą, dabar Tunisas. Bet koks rastas įdomus kelionės variantas ir aš kviečiamas per visą butą skubiai prie kompo ir ji sako, žiūrėk kaip pigu arba kaip gražu. Aišku nevažiuosime niekur pagal jos planus, bet kaip jai smagu planuoti išvykas, nors ir tik su booking.com ar Google Earth. Suma reikalinga taip suplanuotai kelionei mane paprastai priverčia apeliuoti į dangų  ir kalbėti apie finansiškai sveiką protą. Apie pusvalandį jaučiu niekaip neleidžiančią užmigti  kaltę, kad neuždirbu Pietų Sicilijai.

Vėliau bunda mažylė. Ji susigalvojo naują naktinę pramogą – naktį pravirksta nei iš šio nei iš to, tada paima savo meškiuką beigertuvėlę ir keliauja po butą ieškoti besislapstančių tėvų. Ieškoma garsiai ir verkiant, kodėl mūsų nėra šalia jos lovelės. Randa, atsigula šalia, apčiupinėja, ar tikrai tie ir ramiai užmiega. Mes jau nebe. Ją reikia nešti atgal į lovelę. Bet ji dar ir grįžta. Kartais.

Apie penktą ryto čiulba prabudę paukščiai ir tada jau suaktyvėja katė. Paukščių čiulbėjimas jai suaktyvina virškinimo procesus ir ji klaikiai praalksta. Tiesiog miršta. Pradžiai laižo nuo mano veido druskos kristalus ar ką ten randa. Jei nebundu ir nepuolu šaldytuvan jai maisto, tai vistiek nors palaipo per veidą. Dar perbraukia uodega per veidą. Taip išreiškia savo meilę maisto padavėjui.

Taigi kiekviena mano naktis pilna įvykių ir negaliu sakyti, kad gyvenimas naktį tai išbrauktas laikas iš gyvenimo. Mano atvirkščiai - turiningas.

Kas gali paneigti galimybę, kad mano nervų sistema pradės riebiai keiktis rusiškai, jei ir šią naktį....