Maironis

Dukra perspėjo draugė jos labai keista, filologė bei roko mėgėja iš Panevėžio(kas savaime neįtikėtina). Bet ne ant tiek gi…

Dukrą po koncerto Trakuose jau naktį išleidau prie namų, o jos draugę dar pavežiau iki Saulėtekio. Matyt pakeliui prikalbėjau per daug ir draugės nuomonė apie mane susiformavo  kaip lenko apie rusus. Na bet man buvo nuobodu važiuoti, dar naktį, tai pakalbėjau, kad neužmigti. Bet matyt į bendrą filologinę paradigmą nepataikiau.

Atvežiau iki Niujorko bendrikų. Laukiu kol išlips. Nelipa, kuičiasi. Jaučiu kažką man grūda iš užpakalinės sėdynės, bet pasakyti negali,

Klausiu nežiūrėdamas:

- Kas čia?

- Maironis, - atsako drebantis balsas.

Na kam pusamžiui vyriškiui naktį Maironis? Kam man pirmą nakties Ežeras Keturių Kantonų? Miego noriu ir namo. Kas per filologiniai išsidirbinėjimai? Bet garsiai pasiųsti lietuvių literatūros klasiko populiarintoją  nepatogu, tai perklausiu:

- Maironis? Kam man naktį Maironis?

- Pinigai, už benziną...





Pinigų aišku nepaėmiau, ilgai žvengiau ir nuomonė apie filologes liko nepakitusi. Prasta tokia nuomonė.