2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

Jos visur aplink mane, net ir šeštą ryto…

Beveik galiu garantuoti , kad ir mirties patale paskutinį vaizdą kurį pamatysiu , tai bus pražiota slaugutės burna bebaranti mane, kad vėl prišikau į pampersus. Moterys yra visur aplink mane bet kada ir bet kur. Gal ir regbiu žavėjausi-žaviuosi, kad ne taip daug jame moteriškių. Nors jau jų ir ten yra.


Rytą, kai prabundu apie šeštą, kiek galėdamas tyliau išslenku šaldytuvo kryptimi. Gal niekam neužkliūsiu. Bet tik durimis virst, tikrai visiškai tyliai(kiek leidžia 115 kg), katė jau čia ir išmokusi iš aplinkinių savo giminės atstovių paleidžia graudžią kakarinę. Duok ir jai. Meilės arba ko nors.

Darbe – moterys. Jei mikriuku – vien moterys. Mašinose gatvėse sprendžiant iš vairavimo stiliaus – du trečdaliai be sveikos nuovokos bei orientacijos, patys suprantate kas jose.

Vakare tik pro duris ir jau yra kitas klyksmas – tėtė atėjo pažaisti.

Po kelių minučių pasigirsta kiek solidesni priekaištai ir paraginimai tvarkytis. Tai vyresnioji mano namų moterų dalis. Pati rafinuočiausia vyrų engime.

Bet nustoju nevyriškai skųstis ir siūlau tokį demografinį patobulinmą. Visas moteris reikia įkurdinti saloje. Jokios mechaninės transporto priemonės į tą salą. Tik rankomis plaukte. Arba meilės sparnais oru. Ir atlikti eksperimentą – kiek vyrų ryšis beveik savižudybei aplankyti savo moteris toje tos vienos lyties saloje? Ir kaip ilgai sėkmingai sugebės tvarkytis vienos moterys toje saloje? Nes viską jos žino kaip ką daryti.

Turiu įtarimus kokie būtų eksperimento rezultatai, bet nesakysiu. Vieša vieta. Dar į kalėjimą pasodins už mažumų niekinimą.

Rašyti komentarą