2011 m. gruodžio 27 d., antradienis

Švediškai britiškai ramios Kalėdos

Mano Kalėdos praėjo tyrai minimalistiškai. Balkaniškoji pusė išvyko Britų salosna. Tai įsivaizduojate koks triukšmo bei lakstymo kiekis paliko namuose - apie nulį. Tai aš saikingai pagėriau kelias dienas svečiuose tik po 200g viskio ir vsio. Net neprireikė Boržomio protingai paruoštų šventėms atsargų skrandžio problemų reguliavimui. Kalėdų laiką pašvenčiau ramybei, pasivaikščiojimui po slidų miestą be jokio reikalo, knygai ir filmams. Netyčia tai buvo gana britiškai švediška.


Filmas “Eni, beni, šnipas”(taip turėtų vadintis, bet vadinosi kvailai ir neištariamai - BASTŪNAS, SIUVĖJAS, KAREIVIS, ŠNIPAS), o režisierius švedas Alfredsonas. Tai jis kaip ir aš susižavėjo benykstančios Britų imperijos grožiu ir vadžias atidavė dailininkams, kurie gerai perteikė epochą. Žavingą, stilingą. Bet nepaliko vilčių užsikabinti eiliniam žiūrovui. Šalia sėdėjusi vidutinio intelekto porelė visą filmą blaškėsi tarp nenusakytų aiškiai siužeto vingių ir klaidžiojo geografiniusoe paklydimuose(antai Maskvą painiojo su Stambulu, debilai).

Taigi jei bandysite “Eni, beni, šnipas”, tai tik jei gerai perskaitę Le Kare ir visokias vikipedijas apie Kembridžo penketuką su Kimu Filbiu. Kaip intelektualūs gėjai marksistai išduoda Britų imperiją. Panašu į NK 95, ar ne? Kitu atveju prarasite pinigus.

Kitas NK95 produktas buvo Stigo Larssono Mergaitė su Drakono tatuiruote. Visiško NK95 stiliumi indoktrinuoto autoriaus produktas(štai vienas niekingiausių personažų pelnytai baigia savo niekingą fašistinę karjerą ir gyvenimą Suomijos Žiemos kare). Gėdingesnio fiasko nėra kaip ir įsivaizduoti(tai pagal Larssoną). Bet knyga pagaunanti, lenkiu galvą, seniai taip skaniai neprarijau detektyvo. Faktiškai 600 puslapių per vieną dieną su trumpu užbėgimu į svečius šimto gramų viskio.

Švediškai britiškai ramios Kalėdos retkarčiais visai puiku...

Rašyti komentarą