2012 m. sausio 10 d., antradienis

Apie turkus verslininkus

Žaviuosi Stambulu - Konstantinopoliu kaip įstabiu miestu, tačiau teko ten vargti ir verslo reikalais. Ne turguje. Kiek aukštesniame lygyje.


Mahometas pats buvo prekijas ir išsireiškė maždaug taip: kiekvienas pats turi dvi akis, dvi ausis ir dvi rankas, tai yra savo verslo sėkme rūpiniesi pats ir prekijas gali be jokių skrupulų maustyti kitą prekiją. Taigi budrumas budrumas ir dar kartą budrumas su turkais.

Pirma. Per ramadaną jokių reikalų. Vargšas tikintis turkas nuo ryto be vandens/maisto gali pažadėti bet ką ir nieko neatsiminti. Tiesiog tuo metu musulmonai yra nepakaltinami. Ir nereikia dėl to pykti. Jie su vargšais bei Dievu, no business.

Antra, žinokite kur yra gamykla. Ofisai tai Stambule, bet svarbu kur gamyklos. Kaip man buvo - gamykla kalnuose ir žiema Turkijos rytuose žiauresnė už lietuviškąją. Skambina mano turkas, sako fūros gal nebesiųsk, mūsų nebėr, mūsų miestą užsnigo, metro aukščio pusnys. Kovą gal atvažiuok....Net per telefono girdėjau iš kolegos balso kaip prislėgė tą miestą metrinės sniego pusnys.

Trečia. Jei tu jiems reikalingas, tai ten labai gera. Saldumynai, meilumas. Du tokio gėrio pavyzdžiai. Vienas jaunas verslininkas pasikvietė net vakare savo jauną žmoną į restoraną mano garbei. Žmona buvo iš Sirijos čerkesių, gražuolė(čerkesės visada buvo sultonų haremų puošmenos). Žmona buvo apsigaubusi tradiciškai, bet mano daug mačiusio vyriškos giminės atstovo akis matė. Ir nors tame restorane gėriau tik kefyrą(musulmoniška vieta, be alkoholio), bet haremo lygio moteriškės dalyvavimas kartu pakankamai svaigino bei palengvino verslo sprendimus.

Kita kartą man suteikė taip pat baisią garbę paskyrę vienos Turkijos magnatų šeimos jauniausio atstovo paskutiniausią mersedesą pavežioti po Stambulą. Vairuotojas baltomis pirštinėmis, salonas muštas oda natūralia ir tos firmos darbuotojai bent penki po to paklausė ar jautei kaip kvepia prabanga to mersedeso natūrali oda?

Na jaučiau, buvo kažkoks kvapas, supratau, kad jei juos būtų pavežioję tai jie ištirptų kaip ledai vasarą iš džiaugsmo. Bet man keistam litvanui labiau patiko kefyras restorane su čerkese. Kvietė dar į magnatų jachtą paplaukioti po Bosforą, bet vėl uostyti odos prabangą jau nenorėjau, laukė malonus paslampinėjimas pačiam sau po Konstantinopolį.

Ketvirta. Vistiek Vakarus Rytai apdūrins. Nesitikėkite apgauti juos, o planuokitės nuostolių minimizavimą. Jei gausite ką sugędusio, tai pakeitimui detalių tikrai negausite ir niekada neįkraus fūros taip kaip užsakyta. Bet dirbti su jais įdomu. Galima kerštui Lietuvoje nusivesti juos kiaulienos į restoraną kur cepelinai su spirgais ir spirgai tokie riebūs, kad net varva riebalai per barzdą. Metodas puikus turkams auklėti....visos jų šnekos apie jų europietiškumą išnyksta kaip Osmanų sultonai istorijoje.

Rašyti komentarą