2012 m. sausio 4 d., trečiadienis

Iškilminga kalba tūkstantosios šio blogo žinutės proga, pasakyta pasipuošus fraku ir peteliške



Ponai ir ponios bei net tie kurie tik skaito Voločkovos fotografijas - aš sukrėstas. Parašiau šiame bloge jau 1000 žinučių.
3,14.
3,14.
Logiškoji mano asmenybės dalis pašiurpusi nuo tokio beprasmio laiko leidimo. Tai kažkoks iškrypęs solipsizmas. Gi grafomaniškoji džiūgauja galėdama išsireikšti šiuo laikraščio, skundų knygos ir mokslo populiarinimo brošiūros kratiniu. Apie praeitį tiek. Dabar apie ateitį.
Ateitis bus. Galimi tokie ateities variantai;

1. Pradedu rašyti tik rusiškai ir tik apie Voločkovą. Garantuoti tūkstančiai skaitytojų.

2. Niūri egzistencialistinė tyla visus 2012 metus. Emigracija.

3. 1000 žinučių tai juk tai romanas. Bliamba galėjau jau gauti galingą kokių 600 litų lietuvišką honorarą. Romanas būtų pavyzdžiui apie Kauno Lietuvos ir Vilniaus LDK pilietinį karą žlugus Moskovijai ir Londinijui apie 2030 metus.

4. Tūkstantis tai juk arabų pasakos, teliko pridėti tik vieną naktį...

5. Vegetuoti toliau lyg baklažanui tokiu pačiu stiliumi iki 2000 žinučių, tada vėl susinervuoti ką aš čia darau...



Dėkoju už dėmesį.

Rašyti komentarą