Gyvoji istorija

Jei kas iš jūsų painioja ustašį su četniku, tai gali toliau ir neskaityti. Na jei labai trumpai tai ustašiai kroatų nacionaliniai kariniai daliniai, četnikai – serbų per antrąjį pasaulinį karą.

Taigi kartą sėdime Splite, Kroatijoje, vos keleri metai po serbų – kroatų karo  tokiame regbio turnyrėlyje ir laukiame atvežant talonų nemokamiems čiuvapčičiams  bei nemokamam alui. Dalykas svarbus, aš kaip patyręs sporto organizatorius  atkakliai laukiu nesitraukdamas iš strateginių pozicijų, nes po to gali ir nelikti - žinau kaip būna. Maistui talonų  gal ir liks, o talonėlių alui  tikrai neužteks...net garbingoje ir tvarkingoje Šveicarijoje pamenu nemokamo vyno davinio pritrūko....reikėjo kelti skandalą orgkomitete.

Taigi sėdime ir bendraujame. Kalbos standartinės  -  iš kur, kas, kaip gyvenimas dabar po socializmo jūsuose. Kroatui matau kirba kažkoks klausimas, bet nepatogu klausti. Žmogus stena stena, ar ne rusai mes pasitikslina, kai tvirtai atsakau  – nieko bendra ir tik nuo jų kentėjome, tada pasiryžta svarbiausiam klausimui. O per antrą pasaulinį – jūs labiau su kuo buvote? Na sakau kentėjome nuo abiejų pusių, bet nuo rusų labiau. O po karo antirusiškas  partizaninis judėjimas  trūko beveik dešimt metų.

Kroatas net nusišypsojo. OK – pasakė. Dobrodošli (kroatiškai - sveiki atvykę). Talonėlių alui  atskaičiavo  daugiau negu reikia pagal sąrašą. Matyt sumažino talonėlių skaičių tiems iš kitos pusės antrame pasauliniame....

Moralas: istorija kartais būna labai gyva.