Yra keistų sportų. Vienas man visai nesuprantamas yra slidžių sportas.
Ir tas kur lygumų, ir tas kur nuo kalnų, ir net ant vandens. Visi – no sense.
Tėvas slidinėjo. Bet kaip ir žaidžiant šachmatais taip ir slidėmis jo net nebandžiau pavyti. Taip abiejų sportų ir nepamėgau.
Nuo kalnų slidžių nemeilės jaunystėje (tai apie 30) mane buvo išvežę draugai pagydyti į Slovakiją. Štrbske pleso, Tatranska Lomnica, Smokovec ir kiti lietuvių pamėgti žiemos kurortai. Visi bendrakeleiviai jau buvo toli pažengę ir man sakė tai visiškas kaifas ir išmoksi greitai, nes esi sportininkas. Faktiškai ir nereikės tave mokyti.
Aha, ir nemokė. Parodė kaip užsidėti apkaustus, kaip pasisukti ir griūti net nemokino, nu šitą tu moki....Tiesa, turėju gražų šviesiai žydrą slidininko kostiumėlį. Buvo aptemptas, ryškus ir madingas. Bet su tokia spalva moterys žiūrėjo kažkaip įtartinai ir teko mokytis vienam. O gal baimę joms sukėlė nevaldomas besikeikiantis didelis kūnas. Greit pabodo vienam griuvinėti. Lyg ir kažką pradėjau suprasti. Ypač kai apsvarstėme dienos įvykius prie alaus bokalo.
Tad kitą dieną visi išvykome į aštresnes trasas. Kolegos parodė vos ne 90 laipsnių kalną. Čia pradinukams. O patys nuvarė į kalnus kur stovint viršuj nesimato apačios. Buvau nuvažiavęs pažiūrėti. Iškart parvažiavau atgal. Važiuoja nuo tokio kalno mano galva žmonės tik palaikomi stipraus tikėjimo į aukštesnes jėgas. Arba jau šaukdami Alach Akbar....
Pirmiausia naujokėlių kalne suplyšo per užpakalį žydrasis kostiumėlis. Nes buvo sportiškai aptemptas. Per visą siūlę nuo juosmens per tarpkojį iki juosmens. Nes posūkį padarydavau gerai, bet po to iškart krisdavau. Protas nespėdavo persiorientuoti iš posūkio į tiesę. mat buvo labai galingai koncentruotas tik į posūkį. Baisus greitis tiesėje verti stabdyti vieninteliu man žinomu būdu – kūnu į sniegą
Antra - kažkur palikau pirštines. Ir toks šiurkštus tų tiesių sniegas, kur eidavo po posūkio, iki kraujo nuraižė man abiejų rankų krumplius. Nes krumpliai tarnavo kaip stabdžiai. Veidu gi nestabdysi. Nuo kalnų nusiridenau jau verkdamas beveik nuo rankų skausmo. Kraujas lašėjo nuo krumplių. Parvariau į bazę. Gailestingos moteriškės apibintavo kumščius kai nusiėmiau žydrojo kostiumėlio draiskanas nuo savęs. Matyt tada jau buvau kiek panašesnis į normalų vyrą.
Deja buvo jau per vėlu. Krumpliai supūliavo. Tad ant rankų teko dėti jau didesnius bintus ir visai jau buvau panašus į žirkliarankį Fredą iš anuomet madingo siaubo filmo. Alaus bokalą pakelti reikėjo abiejų binto bigių ir tai dar skaudėdavo. Likusią savaitę kalnuose praleidau ekskursaudamas geležinkeliu po aplinkinius kaimelius ir krūpčiodamas vien pamatęs naivų žmogelį besinešantį kalnų slides.
Tas stiprus jausmas slidėms taip ir išliko visam gyvenimui....
5 komentarai:
Kaip tokį sportą mylinčiam žmogui, tai labai sunku buvo skaityti... :) norėtųsi labai argumentuoti, kodėl tai yra gerai, bet manau čia kiekvienam savo duota. Ką vežamės kartu slidinėti iš taip vadinamų "čiajnikų" - pusė jų įsimyli ir visada važiuoja kartu, o kita pusė taip niekada ir negrįžta. Bet visi nemylintis turi vieną ir tą patį bruožą - neišmoko ir net nenorėjo įdėti pastangų išmokti. O kai baimės surakintas kūnas be jokių kordinacijos ženklų - nepadės niekas. Gal tokiu atveju ir nereikėtų rizikuoti apskritai :)
Atrodo kažką įžeidžiau, bet tai juk rūsti mano patirtis.
man buvo panasiai
kaip "nupagadi" vilkas pajamiau posuki, laiku nenukritau ir isireziau i besimokanciu vaiku kolona. Is jos su rekiancia mergaite nurukau dar zemyn. tada jau kritau teisingai, islaikydamas vaika virs saves. Prisivijusi bobulka vaiku isnruktore man apibreze teisingo vaziavimo metodus, is kuriu as prisimenu "didelis dramblys " "vaiku kalniukas" "aklas, neatsakingas asilagalvis". Visas sias figuras ismokau, kostiumelis buvo zalias UVEX akiniai dar, juos pameciau o kostiumelis plyso ne per siule. Irgi sporta mylintis esu ... :-)
as kaip irgi sporta mylintis ,tai labai aiskiai atsimenu panevezietisko akcento isntruktoriu, kuris viduryje kalno aiskino savo nukritusiai damai slidinejimo tiesas labai itikinamai ir karstai akcentuodamas svarbiausia klaida "pyz....a, as gi mokiau tave kaip kojas reikia laikyti ".
palaikomi mano memuarai;)
Rašyti komentarą