2013 m. spalio 2 d., trečiadienis

Knygų klubas. Pinigai ir psichologinė pagalba


 
 Pinigų sąskaitoje turėjau  tik aš. Už cigaretes gaudavau visas  galimas paslaugas, pakviesdavo  man muchomorus, tvarkydavo mano budėjimo metu kamerą ir taip toliau. Dirbti man nereikėjo ir gal todėl visi ir mano knygas skaitė, pradžioje  iš pagarbos gal man, nežinau. Bet po to visi įprato skaityti.Vienas narkomanas už cigaretes man net iš kojinės padarė Lukishkes-style tušinuką - suvenyrą. Per skylę sienoje tarp kamerų susitarėme, taip keitėmės cigaretėmis ir suvenyru. Tik dar man reikėjo paaukoti vieną savo kojinę suvenyriniam tušinukui.
Turėjome originalų nuotykį. Kelias dienas nebuvo jokio  laikrodžio. Tai čia visiška kankynė. Aš nebegalėjau įsivaizduoti, kad taip svarbu turėti laikrodį. Laimei atėjo Kazys su laikrodžiu.
Galiu palyginti dabar  jau Lukiškes su  Pravieniškėmis. Pravieniškėse geriau. Nors prižiūrėtojų kontingentas abiejuose kalėjimuose toks, kad nustembi, kodėl  jie už kitos durų pusės, o ne čia viduje -  kameroje - su tokio pat mąstymo būdo bei identiško žodyno kolegomis...

Lukiškėse žemos kameros, aukštėja tik į vidurį kameros, Marijampolė, kitas gamtos ir 140-o straipsnio vaikas Lukiškėse galėjo stovėti tik viduryje kameros, nes buvo beveik dviejų metrų ilgio. Lukiškėse tualetas atviras, skylė grindyse, ten kur valgai. Šlykštu. Lukiškėse duoda vizualiai valgyti lyg ir daugiau, bet skonis toks bjaurus, kad pirmas dvi dienas suvis nevalgiau. Negalėjau. Pravieniškėse mažiau maisto, bet geresnė maisto kokybė. Tačiau  ir ten būna savotiškų maisto šuolių. Vieną savaitę štai buvo tris kartus per dieną perlinių kruopų patiekalai. Visiškas  peilis. Net gamtos vaikai nebevalgė. Maitinausi tada alyvuogėmis iš parduotuvės...

Tad jei kas gali rinktis – Pravieniškės tikrai geriau nei Lukiškės.
Minėjau personalą. Yra viskas kaip turi būti Europos Sąjungos kalėjime. Visokie socialiniai darbuotojai, psichologai, kunigas.  Mus priėmė psichologas, pašnekėjo.
Pacituosiu. Ateina naujas kalinys. Psichologas jam:
-         Ar tu debilas?
-         Ne,  – sako susinepatoginęs  kalinys,  - ne debilas aš.
-         Gerai. Taip ir užrašysime, psichologinių problemų  nenustatyta. – pasitenkina atsakymu patyręs žmonių sielų daktaras.

Arba kitas nuteistasis bandė pasakoti nemiegąs naktimis, jaučiąs psichologinę įtampą. Senasis  psichologas atsakė taip:
-         Gerai, duosime tau tabletę. CB.
-         O kokia  tai tabletė? CB, nežinau tokios. - jau džiaugiasi psichologo  dėmesiu kalinys.
-         Čiulpk bybį, sutrumpintai.
Agitavau dar kamerą nueiti pas kunigą, į mišias, bet kažkaip nei vienas nepasiryžo. Užteko kolegoms psichologo.
Gaila, kad neturėjau pasiėmęs “Dievų miško”. Būčiau palyginęs. Kažkaip įtariu būčiau radęs aplinkoje  visiškai tiesioginių citatų iš Balio Sruogos romano. Esmė likusi ta pati.
Pramogos. Buvo ir tokių...
(bus daugiau)
Rašyti komentarą