2013 m. spalio 11 d., penktadienis

Na jei šunys bijo...



Vakar vėl ilgai neatėjo miegutis ir nuliūdusi mažė pasakė,  kad bijo pabaisos. Pagalvojau, štai jums broliai Grimai, raganos ir visokios vokiškos žudynės. Prisipasakojau kas vakarą pasakų..
Laimei prisiminiau kelis jorkšyriukus iš kiemo.
-         Taigi su manimi nieko niekada  nebijok. Aš didelis ir storas. Manęs net šunys kieme bijo.
Ir išvardinau  visų tų kiemo jorkšyriukų vardus. Ir tas bijo, ir tas, ir net tas  bijo.
Mažė pagarbiai išklausė  tėtės bijančių šunų vardų sąrašą. Tai padarė jai įspūdį.
Padavė man ranką  ir pasakė;

- Tu  visada su manimi vaikščiok.


Ir ramiai  užmigo. Pagalvojau štai  nemadinga šiais laikais  būti dideliu  ir storu, bet juk tėvų tokių poreikis didelis. Kurių net kiemo šunys bijo.
Rašyti komentarą