Vakar vėl ilgai
neatėjo miegutis ir nuliūdusi mažė pasakė,
kad bijo pabaisos. Pagalvojau, štai jums broliai Grimai, raganos ir
visokios vokiškos žudynės. Prisipasakojau kas vakarą pasakų..
Laimei
prisiminiau kelis jorkšyriukus iš kiemo.
-
Taigi su
manimi nieko niekada nebijok. Aš
didelis ir storas. Manęs net šunys kieme bijo.
Ir išvardinau visų tų kiemo
jorkšyriukų vardus. Ir tas bijo, ir tas, ir net tas bijo.
Mažė pagarbiai išklausė tėtės
bijančių šunų vardų sąrašą. Tai padarė jai įspūdį.
Padavė man ranką ir pasakė;
- Tu visada su manimi vaikščiok.
Ir ramiai užmigo. Pagalvojau
štai nemadinga šiais laikais būti dideliu ir storu, bet juk tėvų tokių poreikis didelis. Kurių net kiemo
šunys bijo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą