Įprasta nuobodi pensininkų diena mano motinai vos nesibaigė infarktu
jau apie vidurdienį.
Iš ryto dar
tamsoje septintą valandą nuvežiau
pakeliui į darbą mamą į sodą. Sode po poros valandų ji pridavė
vandentiekį komisijai. Šiek tiek
pasinervino, bet patenkinta buvo, kad pridavė. Žinote kokios tos komisijos, tai
lentelė ne tos spalvos, tai vamzdelis ne tuo kampu palinkęs.
Apie 11-ą grįžo
namo. Durys į butą atviros. Tėvas, kiek
pajėgia logiškai protauti (truputį alzheimeris) paliko duris praviras, nes ėjo
išnešti šiukšlių. Šiukšlių ėjo išnešti, nes žino ne viską prisimena, tai kai
prisimena nurodymą puola iškart vykdyti, nes po to neprisimins. Balkanų moteris
tvirtina, kad ir aš einu tėvo pramintu keliu, nes nieko neatsimenu, ką ji
nurodo padaryti. Į tai atsakau – kovoju su savo būsimu paveldimu alzheimeriu
jau dabar, vaikštau pirmadieniais į protų mūšius. Tad iki jos buitinių nurodymų
protų mūšių nustekentos smegenys nedaslenka.
Kitas mamos
vargelis – Kornvalio reksas Katukas - pasinaudojo atviromis durimis ir
prisiprašė kieme pas žmones į mašiną, nes jam šalta ir baisu kieme, o
kelio atgal neprisimena. Būtų nekilmingas, mokėtų grįžti. Bet Kornvalio reksai
jau tokie kilmingi, kad erdvėje be tarnų pagalbos nesiorientuoja.
Taigi mama
grįžta, durys atviros, mylimo katino nebėr, tėvas šiukšles išnešė.
Kur katinas
- nežino.
O tuo laiku kieme
žmonės mašinoje, pažiūrėjo katinas švarus,veislinis, meilus ir nutarė jį
priglobti, bet pirma nuveš pas veterinarus - patikrins ar sveikas. Gerai, kad
truputį dar turėjo sąžinės, tai nuėjo į
laiptinę paklausti - gal kieno tas
katinas yra? Pamatė praviras duris ir tėvo paklausė. Tėvas nutarė, kad jau jų
katinas tai visada yra namie ir pasakė jų katinas nepabėgo.
Mama tuo laiku
lakstė kieme ieškodama Katuko. Grįžo prie laiptinės ir pamatė svetimoje
mašinoje uždarytą jos Katuką. Katukas krapštė letenėle stiklą už lango pamatęs šeimininkę.
Greitai pasirodė
ir naujieji katino šeimininkai,
.jei niekam nereikia to gražuolio, tai jau ir važiuosią su juo pas veterinarus.
Šeimininkės ir
Katuko susitikimas buvo džiaugsmingas. Katukas leido meilius garsus, mama gėrė
validolį. Ačiū Dievui, naujieji Katuko šeimininkai lengvai sutiko atiduoti
buvusį beglobį.
Būna ir pensininkams įdomesnių dienų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą