2013 m. spalio 22 d., antradienis

Trys krūmai



Šita paslaptinga istorija prasidėjo gegužės mėnesį Kalvarijų turguje. Kadangi Podhalės turguje beveik ir nebūnu, tai ateityje gal net neminėsiu žodžio Kalvarijų. Tiesiog  - Turgus.
Viename Balkanų moters nubraižyto sodo plano kampe buvo palikta kaip tik vieta trims vertingiems  krūmams. Tai mes pas tokią turgaus kampe kiūtančią ir todėl gal  sąžiningą moterį paėmėme tris skirtingus daugiamečius krūmus. Aš prisiminiau apie juos – gydanti arbata, kvepės ir miegui gerai bei  senas lietuviškas  primirštas prieskonis.
BM irgi kažką žinojo apie tuos krūmus, bet ne per daug. Ji galvojo, kad aš viską prisimenu. Juk protmūšistas ir šiaip mėgėjas papasakoti, kad turiu galvą ant pečių.
Rudenį atėjo laikas derliui nuimti. Nuskabėme ir tuos krūmus. Ilgai namie džiovinome jų šakeles pakabinę aukštai, kvepėjo jie smagiai, kol  vieną dieną BM išdrįso manęs paklausti;
-         O tai kokie  čia augalai? Ir nuo ko jie?
Aš liūdnai pažiūrėjau į BM. Ji tebežiūrėjo į mane. Pasiūliau internetą, nes nu nieko nepamenu. Mano galva taip keistai surėdyta, kad jei tai buities reikalai, tai man galva automatiškai ištuština tą atsiminimą, nes reikia vietos įdomesnėms mintims.
Gal  mėta ir mairūnas? O šitą su mėlynais žiedeliais tai iš Kroatijos pamenu. Visur jo ten buvo. BM irgi  buvo Kroatijoje tai bendrom pastangom gana greitai nustatėme  -  tikrai levanda.
Liko dar du krūmai. Levanda tai baidyti kandis ir gerai miegui. Taigi liko arbata  ir/arba  prieskonis. Mėtą atmetėme, nes ant virtuvės palangės augo mėta su etikete ir nebuvo į nei vieną mūsų krūmą panaši. Mairūnas  internete  buvo visi kitoks nei mūsiškis krūmas. Dar pasiskolinome storą knygą apie  žoleles. O ta stora knyga tai visai. Įtarėme kad vienas krūmas tai juozažolė, o storoje knygoje visai nėra tokio augalo. Dar iškrapščiau  sąmonės užkaboriuose, kad juozažolė gali būti vadinama ysopu. Radome ysopą knygoje. Lyg ir jis. Na bet kaip sunku atskirti krūmus knygose, visi su šakelėmis, lapeliais... Ir trečias krūmas buvo beveik paprasta – rozmarinas, nes su tokiais lyg ir spygliukais.
Sudėjome į talpas, užklijavome etiketes, bet tvirtai žinome tik vieną – levandą. Ir dabar kas naktį draskomės kas pasidės šalia savo pagalvės levandų maišiuką. Tikrai gera užmigti prie vienintelio  tvirtai  žinomo sodo krūmo. Ir aromatas klaikiai malonus.

Iš kitų sunkiai atrastų krūmų šakelių kol kas arbatos virti nedrįstame.
Rašyti komentarą